.
kãris.
1. kariuomenė; kariuomenės įgula; kariuomenės stovykla; kariuomenės pulkas: Ir visas karis Sisero prapuolė iš ašminės (aštrumo) kardo. Bet karis chaldėjų vijo karalių. Tada pradėjo visas karis bėgti. Karis midianitų buvo ing šiaurę užu kalnelių sargybos lankoje. Karaliaus karis ėjo. Nor prieš mane karius stato, nebaidos širdis mano. Teipo pabaigti yra dangus ir žemė ir visi jų kariai. Su visu jo kariu egiptikų.
2. karas: Tu verti žmonių ant kario. Bus kãriai (vainos). Kariai ir šauksmas karių. Stipriai karį savo gundym (u) osa kariaus. Pasikėlė su kariu be visokios kaltės. Kas iš mūsų karį ves pryš kananitus? Anys visus išgalėjo kariu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.