.
karùtis (karai).
1. rankinis vežimėlis vienu ratu, vienratis: Karùtis – ne vežimas, juo daug nenuveši. Karùtis labai patogus sunkiem daiktam vežioti. Vyrai su karučiais vežiojo akmenis. Pasiėmęs karùtį, atvežk dar vieną centnerį rugių. Karučiuose medžiagos vežamos po perdenginį arba klotinį karučių takais. Nupirksu karutį ir vešu aš tave.
2. rogutės, ant kurių dedamas rąsto laibgalys, vežant iš miško, kalaitės: Šiandien apsikausčiau karùtį, rytoj į mišką važiuosiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.