x
kink|a šnek. koja; blauzda; šlaunis; kelio linkmuo: kinkas nuo vaikščiojimo skauda. Vaikščioja plikomis kinkomis. (blauzdomis). Kad griebė šuo už kinkos. Eidamas pavargau -kinkos linksta. kinkos dreba (ima
baimė). kinkas drebinti (kelti baimę). kinkas nukratyti (pakratyti) (niek. pastipti, numirti). kinkas raityti (smarkiai bėgti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.