.
korõnė (karanie). bausmė; kankynė, vargas, nelaimė: Čysčiuje kenčia koronę. Ir kariavo prieš visus neprietelius savo apiskritai … ir kur tikt atsigrįžo, darė koronę. | Tikra korõnė ten žmonim būti. Su šitais gyvuliais tikra korõnė. Su tuo vaiku tai baisi korõnė, rėkia ir rėkia. Ne batus turu, ale korõnę: slydi kaip žalčiai. Karas tai jau baisi koronė žmonėm. Už kokią korõnę aš čia turiu viena ravėt? Pryštaraujančius negirdėtoms koroniums vargino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.