laureat|as, laureatė dkt.
1. senovės Romoje - varžybų nugalėtojas, apdovanotas laurų vainiku.
2. asmuo, gavęs premiją ar prizą: Nobelio premijos laureatas Konkurso laureatus pagerbė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.