x
lep|us, lepi
1. mėgstantis patogumus, skanų valgį, vengiantis sunkesnio darbo, išlepęs: Lepus vaikas bet ko nevalgo.
2. nepakeliantis sunkesnių gyvenimo sąlygų, silpnas: Jis lepus šalčiui. prk.: Lepus
medis ne bet kur auga. lepiai prv. lepumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.