lipnùmas. →. lipnus.
1. lipumas, kibumas: Lipnùm [o] tai čia lipnus klijus, tik kad labai ilgai nedžiūva. Grunto savybė prilipti prie greta esančių medžiagų vadinama lipnumu. Ne visų paukščių seilių lipnumas vienodas.
2. meilumas, lipšnumas: Toks jų lipnùmas, kai nueini, prašo sėsti, kalbina. Viską padaro žmogaus lipnùmas. | Kad ir lipnùmas tos mergaitės: kai įsikibo į tą Joną, tai nė atsiskirti nenori.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.