maitin|ti, maitina, maitino
1. duoti maistą, penėti: Vaikus, šeimą maitinti prk.: Svajonėmis dvasią maitinti sngr.: Kregždės maitinasi lakiodamos. Žolelėmis maitinasi.
2. tiekti maisto medžiagas apykaitai: Trąšos maitina žemę. Kraujas
maitina smegenis.
3. tiekti veikimui energiją: Prietaisą maitinti iš akumuliatoriaus. maitinimas: Viešasis maitinimas. maitintojas, maitintoja dkt.: Pašalpa, maitintojo netekus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.