x
manišk|is, maniškė savyb. įv. man priklausantis, mano: Maniškis berniukas 2 manišk|is, maniškė dkt. manasis: Maniškis (mano vyras) jau parvažiavo. maniškiai (mano artimieji, manieji) susirinko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.