maniškis

manišk|is, maniškė savyb. įv. man priklausantis, mano: Maniškis berniukas 2 manišk|is, maniškė dkt. manasis: Maniškis (mano vyras) jau parvažiavo. maniškiai (mano artimieji, manieji) susirinko.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'maniskis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x