x
muilin|ti, muilina, muilino
1. muilu trinti, muiluoti: Veidą muilinti sngr.: muilintis galvą.
2. šnek. apgaudinėti, meluoti: Jis gerai moka muilinti tokius ponus. muilinimas muilintojas, muilintoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.