šliū̃kštinėti, -ėja, -ėjo, šliūkštinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. slidinėti, šliūkščioti: Ka vieną galą kas palaiko, nei ans teip nešliūkštinė́ [ja] [kiaulę skrodžiant]. Į dantį vieneip kimba – minkštas dalgis, o kietas dalgis šliūkštinė [ja],
nekimba.
2. čiuožinėti: Numūse nieko nedirbo, šliū̃kštinėjo sau ant ledu, i gan. Aš išejau šliūkštinėti ant ledu. Kad nori šliū̃kštinėti, apsimauk su klumpeliais. Jau tiek ilgas čėsas šliū̃kštinėjam, tie klumpiai sproginė [ja]. Bešliū̃kštinėdamas nuplėšė batus.
3. pamažu, slidinėjant, vargingai eiti: Kur teip šliūkštinėji tokiu keliu?!
4. valkiotis, slampinėti: Šliūkštinė́k čia kaip šleverka, nešdinkis greičiau iš akių! Dėl ko tamstos krekliai (rūbai) šlapi, kame šliūkštinėjai?
nušliū̃kštinėti. slysčiojant nueiti: Tiek ir berasis, kad tokia slydi, lig nušliū̃kštinėsu lig bažnytelės.
pašliū̃kštinėti.
1. pačiuožinėti, paslidinėti: Vaikai išbėgo ant ledu pašliū̃kštinėti.
2. galėti paeiti, pakėblinti: Jug kol da pašliū̃kštinėji žmogus, rodos, i tos bėdos nė [ra].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.