.
stal̃gti, -ia, -ė. stelbti. .
nustal̃gti, -ia, nùstalgė
1. viršyti (valgant, ėdant), nustumti kitą: Su juo nėr ko valgyt: jis ėdrus, nustal̃gs manę. Vienas mūsų paršiukas kitus visus nustal̃gia prie lovelio. Vienas gėriukas nustal̃gia kitą. | Valgyk, aš tave nustal̃gsiu.
2. sunykti nustelbiamam: Gyveno [Untulis] dūminėj pirkioj, pačiame paraisty, kur augo tiktai nustalgę alksniai ir šašuoti karklai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.