nuvengti

véngti, -ia, -ė. veñgti.

1. šalintis, tolintis, lenktis ko: Aš vengiu nelabo žmogaus, purvo, šalčio. Vengu, pro šalį eitu. Véngia žiūrėt į akis [gydytojas],
musėt, blogai. Nuo to laiko ir manę véngia. Daugumas véngdavo jų. [Vilkas] veñgia žmonių, artie neina. Dėl tų vaiduoklių žmonės ėmė dvaro véngt. Bičiuliai nebenorėjo jo daugiau pažinti, vengė su juo eiti gatve. Nevengsime vienas antro nei karo, nei taikos metu. Nieko nevéngia: nesijaučia vyresnio ant savo sprando. Vyras tam gimė ir gyvena, kad kalaviją vartotų, todėl nesibaidom karo ir nesistengiam jo vengti, kai karas reikalingas. Jiems. tinka tik pakraščių juosta, o tolimų jūros platybių vengia. Teip trise susitaisę ejo per kaimas, vengdami dvarus, apsakinėdami evangelijas. Šeimyną dengti, uošvelės vengti, tas tame dvare yra do vargelis. Venk begėdę, kad į jos spąstus neįkliūtumbei. Žmogų, atsiskyrimą darantį, venk. Kristus, žinodamas ir iš tolo regėdamas vargus ir smertį savo, o tačiau anų nevengė, nebėgo. Pamoksla zokano prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim. Kaip bitė veng aulio smirdinčio, teip ir angelai nerimsta nei stov pas žmogų, ant piktų darbų pasileidusio. Ant to tur avys piemenį savą mylėt, samdinyką nukęst, o vilko, vagies ir latro véngt. Kumele gimusi pavalkų nevengs. Blogo žmogaus vénk labiau negu žvėries. Reik vengt tekio ne dėl baimės, kiek dėl smarvės. Vagis vagies vénga. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas ir lazdos nevengia. Vilkas šunies nevéngia, tik nekenčia jo lojimo. Venk nuo draugystės nedorųjų. Vengiausi, kad neverkčiau. Ir vengėsi anoj dienoj ineiti miestan, kaip vengiasi žmonija atmušta ir pabėgusi iš kovos. Nesivengiu.

2. gerbiant būti atokiai: Pačios vyrų vengė, ė vaikai tėvelių.

3. saugotis, susilaikyti nuo ko netinkamo: Aš vengiu, kad nepadyvytum. Bėdą vengti. Jobas vengė pikto. Kaimo žmonės bijodavo Žemaitės: vengdavo pasigerti, tinginiauti, kad jų neaprašytų. Gudriausia buvo vengti visokio ginčo. Marti [uošvienės] smerčio lauka išsižiojusi, vargo vénga. Ir užaugęs véngsi blogos draugijos ir girtūkliavimo. Tų driežgegužių gyvoliai véngs: karvės viduriuos. Vengiama tarp bičiulių visko, kas žmonėse laikoma negera, iškyla visa, kas žmoniška, kas žmonių santykiuose laikoma gera. Aš linksmas žmogus ir rūsčios kalbos nevengiu. Nepaisant J. Juškos paredagavimų, spausdintoje žodyno dalyje yra raštų kalboje paprastai vengiamos leksikos. Venk svetimų žodžių, kur mes turim savų. Vengt draugės piktos. Sergėdamies, aplenkdami ir vengdami visokių bjaurybių, neviežlyvumų ne tiektai darbuose, bet ir žodžiuose ir širdyje. Tokie papiktinojimai su didžiu rūpesčiu ir budėjimu tur būti vengti. Tavo žodžiui tikėti venk. Smerties nebijokim nei tos venkime. Tada venkiam šiuo du piktu darbu, tatai esti apsirijimo ir godo. Tada sakramento nevengtų, kuriame prieš tokias piktybes pagalba nusiduost. Ir atejo jump visi, kurie smarkumo vengė. Togidėl, mylimi mano, venkite balvonų garbinimo. Kurie klajojimai apie Dievą yra atmestini ir vengtini? Ta nesa yra valia Dievo šventybe jūsų, idant vengtumbite kekšysto. Venkite kekšystę. Godulingas ir šykštėlius nesivengia ir didžiausios neteisybės prieš artimą.

4. stengtis ko nedaryti: Nevengtum dirbti, kad būtum darbas. I nu to laiko, – sako ans, – aš jau vakarais didliai véngiau eiti vienas. Veñgia imt pinigų seselės, žino, kad giminė vedėjui. Vénga [studentė] su trumpais [drabužiais] tėvams rodyties. Nevéngu aš teisybės pamauti, kas mun ką padarys! Kad ir turia mašiną, ale jis véngia po miestus važinėtise. Vilkas ton pačion vieton veñgia eit. Visi vyrai vengė kalbėti apie savo žygius. Tėvas, pūtuodamas ir vengdamas stipriau pastatyti koją, išėjo laukan. Prieš Velykas Didįjį ketvirtadienį, Penktadienį ir Šeštadienį reikia vengti bet kam ką nors skolinti, nes nesiseka gyventi. Aš nevengiu skelbti jums visos Dievo valios. Nevenk tada mylėti, žmogau, Poną tavo Jėzusą. Geras tėvas rykštės nevengia panaudoti.

5. išsisukinėti nuo ko: Vengiu, tingiu. Ale nevénkit dar daugiaus kaip reik pasipurtyt. Šiais metais truputį véngiu mokytis. Véngti tiesioginio atsakymo į klausimą. Jam teko kasdie kiaules ganyt, kadangi broliu du tą darbą vengė. Véngiu darbelio dirbti. Aš gana slapiaus nuo to šelmio bernelio, aš gana vengiau jo sunkųjų darbelių. Darbelius dirbt nevengiau. Jeigu visiškai vengia tėvas jos duot ją jamui, tada duos ansjan pinigus pagal pasogą mergų. Širdis faraono yra sunki: vengia paleist žmonių. Vengi nusižemint po veidu mano? Darbo vengsi – skurdan skęsi.
atvéngti. sugebėti išvengti, atsikratyti: Papiktinimą atvengti. Visoki sumišimai ir papiktinimai galėtų būti atvengti. Šventą žmogų gaivink, jeib čia gerai gyventų, piktus norus atvengtų.
išvéngti.

1. išsilenkti, išsisukti: Jijė, merga, neišvéngė, t. y. neišliko nuo našlio, ištekėjo už našlio. Vengti neišvengė jijė nuo jo, t. y. neišliko nenutverta. Tik trečios dienos vakarą nebegalėjo išvengti su juo nesusidūrusi – motina liepė pašaukti vakarienės. Toliau jau atsargiai ėjo ir išvengė kliuvinių. Ir vis dėlto ne vienas pasaulyje gyveni – draugų, draugių neišvengsi. Visi storonę darė nu šunų išvéngti. Kaipgi tu véngte išvéngsi savo neprietelius. Neišvéngsi, seserėlė, nuo jaunojo bernužėlio. Kepant duoną, daryk kryžių – vélnio išvéngsi. Guldamas žegnokis – velnio išvengsi. Eikitegi jūs, kurie kardo išvengiat netrukdami.

2. išsigelbėti, atsikratyti: Vos išvéngiau tos bėdos. Bėdą išvengti. Išvéngti būsiantįjį kerštą. Supranta pavojų ir rūpinas, kaip jo išvengus. Kas nėra par didis, tas su savo protu išveng nug savo nelaimos. Prityrę vairuotojai sudėtingose situacijose išvengia avarijų. Perkūno griausmu siekiu, tu neišvengsi bausmės, jei esi kaltas. Kurie stengės, galėjo išvéngt bado. Kur kojos neša eitau, kad tik to vargo išvengtau. Visims prieis ta pati: jei nenumirs, neišvéngs senatvės. Kiek tai būtų galima išvengti baisių ir neteisingų karių! Dabar suko Baltaragis galvą, kaip išvengti velnio keršto. Išvéngti vaidų su kuo. Kad būtų galima išvengti priepuolių, gydoma neurozės reiškiniai ir pasikartojantys širdies sutrikimai. Daug ką pažįstu, ko neišvengsi, kartą gimęs. Nori nu ugnies iškadą išvengti iki jai nepasidarius. Išvengiamasis aklumas. Idant išvengtumbime baisesnės koronės. Idant mes išvengtumbim rūstybės Pono. Išvengsiu sunkybės. Tasai iš tiesos neišvengs peklos ugnį. Kaip išvengti amžino prapuolimo. Kada keleivis razbainykų rankos išveng, tatai švento angelo darbas yra. Ką tur tikėti žmuo viernas, jeng kocierumas bus išvengtas. Idant tiektai galėtų išvengt anos amžinos, norint mažiausios kančios. Berneliai … neišvengs paskandinimo. Kaipogi galėsite išvengt nuog sūdo ugnies peklos. Bei tu patsai jų rankos neišvengsi. Taigi budėkite visą čėsą ir melskitės, kad verti būtumbit išvengti tai vis. Jei kumelė gimei, pavalkų neišvéngsi. Duobė visų lauka, ne vienas tos skylės neišvéngsma. Duobės neišvengsi, amžinai negyvensi. Du amžiu negyvensi, vieno neišvengsi. Eisi ar neisi, o savo dalios neišvengsi. Geri vyrukai kitiems patarti, bet ne patiems bėdos išvengti. Žadėtosios nu Dievo neišvengsi. Ir kvailas tinginys turi proto darbui išvengti.

3. išsiversti, apsieiti: Visų svetimybių neišvengsime. Su liaudies dainų klasifikacija susiduria tautosakos rinkinių sudarytojai, jos neišvengia ir teorinių darbų autoriai.

4. daryti išimtį, išskirti: Būdvardžiai trigaliniai, išvengus pirmą ir penktą linkį, lankuojas kaip būdvardžiai dvigaliniai.
nuvéngti. išvengti:

1. Tūlos yra žmonės ir teipag tūli griekai, vienas kitą vienok kaip gali nuvengia.

2. Sprausmuo nepritira teip didžio pažeidimo, ko kitais spasabais tobulinant nuvengti negal. Ko nedaro žmonės, idant nuvengtų̃ mirimo. Papiktinojimai būtų nuvengti. Tapsime verti, idant nuvengtumbime baisios rūstybės … Viešpaties. O sūdo Dievo ne vienas negali nuvéngt.

3. pašalinti, atitolinti: Teikės nuvengti nu jo visus pa [v] ojumus tos dienos.

4. pavogti: Dabar sunkūs čėsai, kas ką nuvengia, tuo tik i gyvena. Nuvéngei kokią dieną kitą (neatėjai į darbą) .
pavéngti.

1. gerbiant pabūti atokiai: Pavéngia [vaikai] žmogaus svetimesnio ir vėl pradeda dūkt. Nepavengti, nepaslaugoti, nepašėnavoti.

2. drausti, neleisti: Ak tu mielas balandėli, kam pavéngei man rašyti! Kad šitaip padaryti tie kiemo sūdai pavengtų.
pravéngti. išvengti 2: Visiems žmonėms, kurie negal atsilaikyti ir vienvešiais būdami sąmišimų ir patepimų kūno pravengti negal, tad įsakytas yra vedimas moteries.
privéngti. priveñgti, -ia, prìvengė.

1. šiek tiek vengti: Privénga ano pati, ka nepriveñgtų, kas būtų. Jie tik tėvo privengia. Močios biškį privéngia, o teip tai akis išdraskytų. Vaikas tik tėvo ir priveñgia. Aš savo tėvais privéngiu. Tavim privéngiu. Tų namų, kur auga šermukšnis, laumės privengia. Visi, net patsai tėvas, lyg privengė to keisto kūdikio. Bet kaip atjojo raseiniškių pakeleivių pranašai, užgavo į varpą, niekas nebeprivengia lytaus, neboja nė purvynų, laksto tekini. Bet štai Vytautas valdančias ima vadžias, vakarykščiai jo priešai privengia valdono! Tačiau kažkodėl jie privengė šaudyti, vijosi. Jūs paleistuvės ir tamsybių didžiausių neprivengiat. Sena oda darbų neprivengia. Kaip gerai išbariau, tai jau ir prisivéngia ateiti. Tos caro valdžios [Blinda] nėko neprisivéngė. Jūso prisivénga, o muni į dumblą sumaišo. Eitų už antro vyro – prisivénga vaikų. Tavęs prisivéngė, mažiau sprogo. Kuždėjo, dairydamosi į svečius ir lyg prisivengdama, kad tie neišgirstų jos paslapčių. Aš jos prisivengiu, ir jūs pasisergėkite! Jie prisivengė naktų, kitaip jau seniai būtų buvę šaukštai po pietų.

2. truputį šalintis drovintis, nedrįstant: Jis privéngia svečių, todėl nenora eiti prie jų ne laike. Bernas privéngia ūktverio ir pono ir todėl nenori su jaisiais susitikti. Kiekvienas žmogus, laukdamas ir priimdamas pas save mylimą ir privengiamą svetį, rūpinasi iškuopti ir papuošti savo namus. Prisivénga vaikai, vis netikra motyna. Vyrų [agronomų] prisivénga, o tų bobų knepšių nėkas nebijo.

3. bent kiek saugotis, susilaikyti: Visi privénga pasakyti gerą žodį (atkirsti) . Anas kiek privéngia gert. Aš pieno privengiu i ma [n] geriau būva. Prysivénga seni žmonys riebiai valgyti. Labiausiai prisivengė ponią bičiulienę užrūstinti.

4. išsisukinėti: Ka jis to darbo prìvengia, teip tai nieko būt žmogus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>véngti, </b>-ia, -ė. veñgti. <br/>1. <span class="explanation">šalintis, tolintis, lenktis ko: </span> Aš vengiu nelabo žmogaus, purvo, šalčio. Vengu, pro šalį eitu. Véngia žiūrėt į akis [gydytojas], musėt, blogai. Nuo to laiko ir manę véngia. Daugumas véngdavo jų. [Vilkas] veñgia žmonių, artie neina. Dėl tų vaiduoklių žmonės ėmė dvaro véngt. Bičiuliai nebenorėjo jo daugiau pažinti, vengė su juo eiti gatve. Nevengsime vienas antro nei karo, nei taikos metu. Nieko nevéngia: nesijaučia vyresnio ant savo sprando. Vyras tam gimė ir gyvena, kad kalaviją vartotų, todėl nesibaidom karo ir nesistengiam jo vengti, kai karas reikalingas. Jiems. tinka tik pakraščių juosta, o tolimų jūros platybių vengia. Teip trise susitaisę ejo per kaimas, vengdami dvarus, apsakinėdami evangelijas. Šeimyną dengti, uošvelės vengti, tas tame dvare yra do vargelis. Venk begėdę, kad į jos spąstus neįkliūtumbei. Žmogų, atsiskyrimą darantį, venk. Kristus, žinodamas ir iš tolo regėdamas vargus ir smertį savo, o tačiau anų nevengė, nebėgo. Pamoksla zokano prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim. Kaip bitė veng aulio smirdinčio, teip ir angelai nerimsta nei stov pas žmogų, ant piktų darbų pasileidusio. Ant to tur avys piemenį savą mylėt, samdinyką nukęst, o vilko, vagies ir latro véngt. Kumele gimusi pavalkų nevengs. Blogo žmogaus vénk labiau negu žvėries. Reik vengt tekio ne dėl baimės, kiek dėl smarvės. Vagis vagies vénga. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas ir lazdos nevengia. Vilkas šunies nevéngia, tik nekenčia jo lojimo. Venk nuo draugystės nedorųjų. Vengiausi, kad neverkčiau. Ir vengėsi anoj dienoj ineiti miestan, kaip vengiasi žmonija atmušta ir pabėgusi iš kovos. Nesivengiu. <br/>2. <span class="explanation">gerbiant būti atokiai: </span> Pačios vyrų vengė, ė vaikai tėvelių. <br/>3. <span class="explanation">saugotis, susilaikyti nuo ko netinkamo: </span> Aš vengiu, kad nepadyvytum. Bėdą vengti. Jobas vengė pikto. Kaimo žmonės bijodavo Žemaitės: vengdavo pasigerti, tinginiauti, kad jų neaprašytų. Gudriausia buvo vengti visokio ginčo. Marti [uošvienės] smerčio lauka išsižiojusi, vargo vénga. Ir užaugęs véngsi blogos draugijos ir girtūkliavimo. Tų driežgegužių gyvoliai véngs: karvės viduriuos. Vengiama tarp bičiulių visko, kas žmonėse laikoma negera, iškyla visa, kas žmoniška, kas žmonių santykiuose laikoma gera. Aš linksmas žmogus ir rūsčios kalbos nevengiu. Nepaisant J. Juškos paredagavimų, spausdintoje žodyno dalyje yra raštų kalboje paprastai vengiamos leksikos. Venk svetimų žodžių, kur mes turim savų. Vengt draugės piktos. Sergėdamies, aplenkdami ir vengdami visokių bjaurybių, neviežlyvumų ne tiektai darbuose, bet ir žodžiuose ir širdyje. Tokie papiktinojimai su didžiu rūpesčiu ir budėjimu tur būti vengti. Tavo žodžiui tikėti venk. Smerties nebijokim nei tos venkime. Tada venkiam šiuo du piktu darbu, tatai esti apsirijimo ir godo. Tada sakramento nevengtų, kuriame prieš tokias piktybes pagalba nusiduost. Ir atejo jump visi, kurie smarkumo vengė. Togidėl, mylimi mano, venkite balvonų garbinimo. Kurie klajojimai apie Dievą yra atmestini ir vengtini? Ta nesa yra valia Dievo šventybe jūsų, idant vengtumbite kekšysto. Venkite kekšystę. Godulingas ir šykštėlius nesivengia ir didžiausios neteisybės prieš artimą. <br/>4. <span class="explanation">stengtis ko nedaryti: </span> Nevengtum dirbti, kad būtum darbas. I nu to laiko, – sako ans, – aš jau vakarais didliai véngiau eiti vienas. Veñgia imt pinigų seselės, žino, kad giminė vedėjui. Vénga [studentė] su trumpais [drabužiais] tėvams rodyties. Nevéngu aš teisybės pamauti, kas mun ką padarys! Kad ir turia mašiną, ale jis véngia po miestus važinėtise. Vilkas ton pačion vieton veñgia eit. Visi vyrai vengė kalbėti apie savo žygius. Tėvas, pūtuodamas ir vengdamas stipriau pastatyti koją, išėjo laukan. Prieš Velykas Didįjį ketvirtadienį, Penktadienį ir Šeštadienį reikia vengti bet kam ką nors skolinti, nes nesiseka gyventi. Aš nevengiu skelbti jums visos Dievo valios. Nevenk tada mylėti, žmogau, Poną tavo Jėzusą. Geras tėvas rykštės nevengia panaudoti. <br/>5. <span class="explanation">išsisukinėti nuo ko: </span> Vengiu, tingiu. Ale nevénkit dar daugiaus kaip reik pasipurtyt. Šiais metais truputį véngiu mokytis. Véngti tiesioginio atsakymo į klausimą. Jam teko kasdie kiaules ganyt, kadangi broliu du tą darbą vengė. Véngiu darbelio dirbti. Aš gana slapiaus nuo to šelmio bernelio, aš gana vengiau jo sunkųjų darbelių. Darbelius dirbt nevengiau. Jeigu visiškai vengia tėvas jos duot ją jamui, tada duos ansjan pinigus pagal pasogą mergų. Širdis faraono yra sunki: vengia paleist žmonių. Vengi nusižemint po veidu mano? Darbo vengsi – skurdan skęsi. <br/><b>atvéngti</b>. <span class="explanation">sugebėti išvengti, atsikratyti: </span> Papiktinimą atvengti. Visoki sumišimai ir papiktinimai galėtų būti atvengti. Šventą žmogų gaivink, jeib čia gerai gyventų, piktus norus atvengtų. <br/><b>išvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsilenkti, išsisukti: </span> Jijė, merga, neišvéngė, t. y. neišliko nuo našlio, ištekėjo už našlio. Vengti neišvengė jijė nuo jo, t. y. neišliko nenutverta. Tik trečios dienos vakarą nebegalėjo išvengti su juo nesusidūrusi – motina liepė pašaukti vakarienės. Toliau jau atsargiai ėjo ir išvengė kliuvinių. Ir vis dėlto ne vienas pasaulyje gyveni – draugų, draugių neišvengsi. Visi storonę darė nu šunų išvéngti. Kaipgi tu véngte išvéngsi savo neprietelius. Neišvéngsi, seserėlė, nuo jaunojo bernužėlio. Kepant duoną, daryk kryžių – vélnio išvéngsi. Guldamas žegnokis – velnio išvengsi. Eikitegi jūs, kurie kardo išvengiat netrukdami. <br/>2. <span class="explanation">išsigelbėti, atsikratyti: </span> Vos išvéngiau tos bėdos. Bėdą išvengti. Išvéngti būsiantįjį kerštą. Supranta pavojų ir rūpinas, kaip jo išvengus. Kas nėra par didis, tas su savo protu išveng nug savo nelaimos. Prityrę vairuotojai sudėtingose situacijose išvengia avarijų. Perkūno griausmu siekiu, tu neišvengsi bausmės, jei esi kaltas. Kurie stengės, galėjo išvéngt bado. Kur kojos neša eitau, kad tik to vargo išvengtau. Visims prieis ta pati: jei nenumirs, neišvéngs senatvės. Kiek tai būtų galima išvengti baisių ir neteisingų karių! Dabar suko Baltaragis galvą, kaip išvengti velnio keršto. Išvéngti vaidų su kuo. Kad būtų galima išvengti priepuolių, gydoma neurozės reiškiniai ir pasikartojantys širdies sutrikimai. Daug ką pažįstu, ko neišvengsi, kartą gimęs. Nori nu ugnies iškadą išvengti iki jai nepasidarius. Išvengiamasis aklumas. Idant išvengtumbime baisesnės koronės. Idant mes išvengtumbim rūstybės Pono. Išvengsiu sunkybės. Tasai iš tiesos neišvengs peklos ugnį. Kaip išvengti amžino prapuolimo. Kada keleivis razbainykų rankos išveng, tatai švento angelo darbas yra. Ką tur tikėti žmuo viernas, jeng kocierumas bus išvengtas. Idant tiektai galėtų išvengt anos amžinos, norint mažiausios kančios. Berneliai … neišvengs paskandinimo. Kaipogi galėsite išvengt nuog sūdo ugnies peklos. Bei tu patsai jų rankos neišvengsi. Taigi budėkite visą čėsą ir melskitės, kad verti būtumbit išvengti tai vis. Jei kumelė gimei, pavalkų neišvéngsi. Duobė visų lauka, ne vienas tos skylės neišvéngsma. Duobės neišvengsi, amžinai negyvensi. Du amžiu negyvensi, vieno neišvengsi. Eisi ar neisi, o savo dalios neišvengsi. Geri vyrukai kitiems patarti, bet ne patiems bėdos išvengti. Žadėtosios nu Dievo neišvengsi. Ir kvailas tinginys turi proto darbui išvengti. <br/>3. <span class="explanation">išsiversti, apsieiti: </span> Visų svetimybių neišvengsime. Su liaudies dainų klasifikacija susiduria tautosakos rinkinių sudarytojai, jos neišvengia ir teorinių darbų autoriai. <br/>4. <span class="explanation">daryti išimtį, išskirti: </span> Būdvardžiai trigaliniai, išvengus pirmą ir penktą linkį, lankuojas kaip būdvardžiai dvigaliniai. <br/><b>nuvéngti</b>. išvengti: <br/>1. Tūlos yra žmonės ir teipag tūli griekai, vienas kitą vienok kaip gali nuvengia. <br/>2. Sprausmuo nepritira teip didžio pažeidimo, ko kitais spasabais tobulinant nuvengti negal. Ko nedaro žmonės, idant nuvengtų̃ mirimo. Papiktinojimai būtų nuvengti. Tapsime verti, idant nuvengtumbime baisios rūstybės … Viešpaties. O sūdo Dievo ne vienas negali nuvéngt. <br/>3. <span class="explanation">pašalinti, atitolinti: </span> Teikės nuvengti nu jo visus pa [v] ojumus tos dienos. <br/>4. <span class="explanation">pavogti: </span> Dabar sunkūs čėsai, kas ką nuvengia, tuo tik i gyvena. Nuvéngei kokią dieną kitą <span class="explanation"> (neatėjai į darbą) </span>. <br/><b>pavéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gerbiant pabūti atokiai: </span> Pavéngia [vaikai] žmogaus svetimesnio ir vėl pradeda dūkt. Nepavengti, nepaslaugoti, nepašėnavoti. <br/>2. <span class="explanation">drausti, neleisti: </span> Ak tu mielas balandėli, kam pavéngei man rašyti! Kad šitaip padaryti tie kiemo sūdai pavengtų. <br/><b>pravéngti</b>. išvengti 2: Visiems žmonėms, kurie negal atsilaikyti ir vienvešiais būdami sąmišimų ir patepimų kūno pravengti negal, tad įsakytas yra vedimas moteries. <br/><b>privéngti</b>. priveñgti, -ia, prìvengė. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek vengti: </span> Privénga ano pati, ka nepriveñgtų, kas būtų. Jie tik tėvo privengia. Močios biškį privéngia, o teip tai akis išdraskytų. Vaikas tik tėvo ir priveñgia. Aš savo tėvais privéngiu. Tavim privéngiu. Tų namų, kur auga šermukšnis, laumės privengia. Visi, net patsai tėvas, lyg privengė to keisto kūdikio. Bet kaip atjojo raseiniškių pakeleivių pranašai, užgavo į varpą, niekas nebeprivengia lytaus, neboja nė purvynų, laksto tekini. Bet štai Vytautas valdančias ima vadžias, vakarykščiai jo priešai privengia valdono! Tačiau kažkodėl jie privengė šaudyti, vijosi. Jūs paleistuvės ir tamsybių didžiausių neprivengiat. Sena oda darbų neprivengia. Kaip gerai išbariau, tai jau ir prisivéngia ateiti. Tos caro valdžios [Blinda] nėko neprisivéngė. Jūso prisivénga, o muni į dumblą sumaišo. Eitų už antro vyro – prisivénga vaikų. Tavęs prisivéngė, mažiau sprogo. Kuždėjo, dairydamosi į svečius ir lyg prisivengdama, kad tie neišgirstų jos paslapčių. Aš jos prisivengiu, ir jūs pasisergėkite! Jie prisivengė naktų, kitaip jau seniai būtų buvę šaukštai po pietų. <br/>2. <span class="explanation">truputį šalintis drovintis, nedrįstant: </span> Jis privéngia svečių, todėl nenora eiti prie jų ne laike. Bernas privéngia ūktverio ir pono ir todėl nenori su jaisiais susitikti. Kiekvienas žmogus, laukdamas ir priimdamas pas save mylimą ir privengiamą svetį, rūpinasi iškuopti ir papuošti savo namus. Prisivénga vaikai, vis netikra motyna. Vyrų [agronomų] prisivénga, o tų bobų knepšių nėkas nebijo. <br/>3. <span class="explanation">bent kiek saugotis, susilaikyti: </span> Visi privénga pasakyti gerą žodį <span class="explanation"> (atkirsti) </span>. Anas kiek privéngia gert. Aš pieno privengiu i ma [n] geriau būva. Prysivénga seni žmonys riebiai valgyti. Labiausiai prisivengė ponią bičiulienę užrūstinti. <br/>4. <span class="explanation">išsisukinėti: </span> Ka jis to darbo prìvengia, teip tai nieko būt žmogus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.