bler̃bti, -ia, -ė.
1. plerpti, terkšti: Špūlė rately bler̃ba, arba tarška, reik įdėti buksus. Ta mašina labai bler̃bia, net ausis skauda.
2. niekus kalbėti, plepėti, tarškėti: Jis bler̃bia ir bler̃bia kaip plerpynė. Kad užspirgino tas bobas, tai nèblerbė daugiau. Na, nebler̃bk, kas nereik. Nutilk, nebler̃bk į ausis. Jei ji liks prie marčios, tai ir bler̃bs visiem.
3. verkti, žliumbti: Vaikas pradėjo bler̃bt. Ko blerbì kai mažas vaikas? Nebler̃bk, o gausi par bler̃balą!
išbler̃bti, -ia, ìšblerbė
1. išplepėti, išpasakoti: Pamatysi, ji jam viską išbler̃bs.
2. išverkti kurį laiką, pražliumbti: Kad būtum neparvažiavęs, tai mama būtų visą naktį išbler̃bus.
pabler̃bti, -ia, pàblerbė.
1. paterkšti, paplerpti: Mama, duok man virbalu pabler̃bt.
2. paplepėti, pašnekėti: Atėjau pabler̃bti – ką veiksi sekmadienį. Ateik vakare, pasibler̃bsiva.
pribler̃bti, -ia, prìblerbė.
1. priplepėti, pripasakoti: Būdavo, ateis, pripasakos visko, pribler̃bs – nė du, nė viens. Eisiu namo, jau gana prisìblerbiau.
2. privarvėti, prilašėti: Lyjant lauke tiek žmogaus nesulis, kiek tan kumetynan pro stogą priblerbia!
užbler̃bti, -ia, ùžblerbė. plerpiančiu balsu užrikti: Kad ùžblerbė po ausim, negali nė klausyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.