bliurbė́ti, bliùrba, -ė́jo.
1. su nepasitenkinimu kalbėti, murmėti: Paskui ji dar bliurbėjo, kad aš atbula esanti. Reik kaisti pietus, paskui vyrai parėję ir bliurbė́s, kad pietai neišvirę. Bliùrba ir bliùrba ir negali nutilti.
2. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti: Bliùrba kaži kaip, kaip roputę apsižiojęs. Ką čia bliùrbi, kalbėk aiškiau! Bliurba kaip karvelis ant surūkusio stogo.
3. šnekėtis, plepėti: Žinai, seniai sekmadienio vakare mėgsta bliurbė́ti.
4. burbuliuoti. Tetervinas bliùrba, būs lytaus.
5. burgzti: Bliùrba traktoriai.
6. kunkuliuojant virti, kliukėti: Bliùrba katilas virdamas su drabužiais. čiurlenti: Vanduo upelyje bliurbėjo.
pabliurbė́ti
1. neaiškiai pakalbėti: Nė šią, nė tą pabliurbė́jo i nuejo sau. Senis Maušas, pasibliurbėjęs su savo pačia, pasakė jiems tokį pamokslą.
2. pasiplepėti: Vakarą, kai žmonys parskys, ateik pasibliurbė́t.
prisibliurbė́ti daug prisikalbėti: Bevažinėdamas su prūsais, prisibliurbėjau vokiškai lig valios.
subliurbė́ti
1. ką neaiškiai pasakyti: Filipas kažką subliurbėjo ir nutilo.
2. suburbuliuoti. Genys stuobrį kalinėjo, tetervinas subliurbė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.