.
padỹvas (podziw, пaдзiв). nuostaba, stebėjimasis: Vienas iš pavydo, kitas iš padyvo stebisi, kad Marė už visas vairesnė kaip iš gražumo, taip ir iš parėdnių. Nėr padyvo, kad jos gražumu jaunikaičiai gėrėjęsi, bet juokai ima, kad ir velniai ją pradėję jaunikaičiams užvydėti. Nėra padỹvo, kad užmiršau. Čia ne padỹvai, kad kitas vyras prisisuko. Mes padỹvų nebijokim, an apkalbų neatbokim. Jis ant padỹvų gražus. Gyvuoliai labai bijo padyvo (žiūrėjimo stebintis, akių) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.