pailsis

.
pãilsis. pailsỹs.

1. poilsis 1: Par šventes pats gerasis pãilsis. Būtų pãilsis, jei būtumiam linų neturėję. Esu be pãilsio – dieną naktį dirbu i dirbu. Rašai i rašai be jokio pãilsio. Pãilsio neturėjau visą amžių. Senims žmonims daba pãilsis. Jis anksti atsikėlė, tegu atsigula pãilsio. Mun duona minkyti pãilsis. Tai atsisveikinkim dabar su ja ir eikime į pailsį. Jau naktis, visi rengias gultų, visi ieško pailsio. Naktelė atėjo pailsį nešdama. Mano žirgas, pabėgėjęs dieną, turi gauti pailsį gerą. Atlikimas darbo ar reikalo jų džiaugsmu bu [v] o, o pailsis po vargų linksmybe. Vienas [vaikas] rėkia, kitas rėkia, nei kokio pailsė̃lio nėr nei tau dieną, nei tau naktį. Tėvai ir nuėjo į pailsį. Kad vėjelis pūtė, tai svirnelis ūžė, tai ma [n] lengvas pailsėlis aukštame svirnely. Dirbau darbelį be pailselio, duos man tėvužis didę dalelę. Pikti ponai ir urėdai neduod manie pailselio. Nor mano galvelė miego, miego, nor mano širdelė pailselio. Dukterėlę auginai, jaunuolėlę mokinai, sakei kalbėjai – bus galvelei pailsėlis. Tinginys niekad neturia pailsio. Pãilsis pačiam ant gero, o darbas kažin kam būs. Pailsãlis man pačiai, darbalis svetam (svetimam) svietui. Dieną naktį eina, niekados pailsio neturi.

2. poilsio, pogulio metas: Pavasarėlį rūteles sėjau, per pailsėlius nusiravėjau.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>pãilsis</b>. pailsỹs. <br/>1. poilsis 1: Par šventes pats gerasis pãilsis. Būtų pãilsis, jei būtumiam linų neturėję. Esu be pãilsio – dieną naktį dirbu i dirbu. Rašai i rašai be jokio pãilsio. Pãilsio neturėjau visą amžių. Senims žmonims daba pãilsis. Jis anksti atsikėlė, tegu atsigula pãilsio. Mun duona minkyti pãilsis. Tai atsisveikinkim dabar su ja ir eikime į pailsį. Jau naktis, visi rengias gultų, visi ieško pailsio. Naktelė atėjo pailsį nešdama. Mano žirgas, pabėgėjęs dieną, turi gauti pailsį gerą. Atlikimas darbo ar reikalo jų džiaugsmu bu [v] o, o pailsis po vargų linksmybe. Vienas [vaikas] rėkia, kitas rėkia, nei kokio pailsė̃lio nėr nei tau dieną, nei tau naktį. Tėvai ir nuėjo į pailsį. Kad vėjelis pūtė, tai svirnelis ūžė, tai ma [n] lengvas pailsėlis aukštame svirnely. Dirbau darbelį be pailselio, duos man tėvužis didę dalelę. Pikti ponai ir urėdai neduod manie pailselio. Nor mano galvelė miego, miego, nor mano širdelė pailselio. Dukterėlę auginai, jaunuolėlę mokinai, sakei kalbėjai – bus galvelei pailsėlis. Tinginys niekad neturia pailsio. Pãilsis pačiam ant gero, o darbas kažin kam būs. Pailsãlis man pačiai, darbalis svetam (svetimam) svietui. Dieną naktį eina, niekados pailsio neturi. <br/>2. <span class="explanation">poilsio, pogulio metas: </span> Pavasarėlį rūteles sėjau, per pailsėlius nusiravėjau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.