.
pakarnùs, -ì (пaкopны, pokorny). nusižeminęs, nuolankus, paklusnus: Marčios turi būt pakar̃nios. Buvo pakarnus, iki išviliojo, o dabar nė akių nebrodo. Tas vaikas buvo dideliai pakarnus: ką liuobam paprašyti, tujau liuob padirbs. Jis yra visų pakarniáusias vaikas. Būk pakarni, seselė viešnelė, pasikloniok tėveliui ik žemei! Nepakarnūs svoteliai, su kepurėms stovit. Kada pakarnios panelės, linksta kai žalios rūtelės. Pakarnùs pasielgimas. Pakarnus būk. Pakarniems jis duosti malonę.
pakarniaĩ. pakar̃niai. Pakar̃niai dėkavojo. Taip jis pakarniai nusilenkė. Gin. mus, kenčiančius pakarniai. Aš meldžiu pakarniáusiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.