.
keravóti, -ója, -ójo (kierować). kėravóti, kė́ravoti, kė̃ravoti, -oja, -ojo
1. valdyti, laikyti: Keravok gerai, kad neįverstum į ravą. Kaip kėravósi, teip važiuosi. Pilnas kelias žmonių – dviratį gerai keravók. Gerai keravok valtį. Mes stumsim vežimą, o tu kė́ravok.
2. saugoti, prižiūrėti: Keravók, ka vėjas kepurės nenupūstų į pelkę. Tu, tvorele, tu, žalioji, kožną girtą kė́ravoji! Tą dukterį ans keravoja kaip akį kaktoj. Keravok keravok, gal vagį sugausu. Karvė tvinksta, šiąnakt gal turės, reikia keravóti. Tėvelis pirties pečių keravó [ja]. Kėravók savo pačią šimtą kartų labiau kaip močią. Kė̃ravok akis – prikiši (pagadinsi) . Jei tu drabužio nekeravóji, ir tavęs drabužis nekeravós. Kas nekeravó [ja] papenčio, nustó [ja] ir kepalo. Keravok kai šašą, kad neužgautum. Trupučius keravók kraustydamos. Plėšikas keravojas nu policijos. Keravójaus, o vis tiek gavau su kūliu į kaktą. Keravókis, kad arklys neantliptų. Reik pačiam keravotis, kad neįkąstų. Keravokiatės vilkų. Kėravókis jaunysto [je],
kad nenuslystumei.
iškeravóti.
1. pajėgti suvaldyti: Tu dar jaunas, kad iškeravótum arklį.
2. išsaugoti: Kas gi kitas jį gali iškeravót, kad pats nestvarkys? Iškeravók vaiką, kad gerai eitų.
nukeravóti
1. nuvaldyti, nutaisyti kaip reikiant: Vaikas da nenukeravója žagrės. Gerai nukeravok, kad galėtum įvažiuoti į daržinę.
2. nueiti: Ans į Salantus nukeravó [ja],
daugiau nebgalia.
pakeravóti. pasaugoti: Pakeravok, kad vaikas iš lopišio neiškristų. Pakeravók, kad karvė į kopūstus neįeitų. Pakeravók drabužius eidamas. Pakeravók, ka putra neišbėgtum. Pasikeravok, kad šuo neįkąstų. Važiuodamas par gelžkelį pasikeravok traukinio. Kad būčio nepasikeravojęs, būtumi man ant galvos antmetęs.
prikeravóti. prisaugoti, pasaugoti: Prikeravók, ka kiaulės į daržą nesulįstum. Jei pats savęs nesaugos, kitas nė to tiek neprikeravós.
sukeravóti. sutvarkyti: Tik aš jį sukėravojau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.