pakvėžti

kvė̃žti, -ta, -o. kvė́žti. nykti, skursti, menkėti, silpnėti, išsekti: Senis kvėžo, vos vilko kojas. Vargdienės vaikai kvė̃žo, kol užkvėžo (užvarginti paliko). | Žemi namiūkščiai kvėžo ir žvarbo, jau nesididžiavo savo nusmurgusia bajoriška senove.
apkvė̃žti. sunykti, suskursti, sumenkti, išsekti, uždvėsti: Apkvė̃žęs vaikas, paršilaitis. Jų vaikai yr apkvė̃žę (nu mažo buvo blogai maitinamys), neauga – tokie ir tokie visumet.
iškvė̃žti. iškvė́žti.

1. pasidaryti gumbuotam, ruplėtam, kreivam; išsikeroti. Tik iškvėžęs ąžuolas, vienu šonu nusvilintas, vis dar išdidžiai tebežaliavo.

2. ištižti, suglebti: Jis nieko neveikė, nieko nemokėjo, buvo kažkoks iškvėžęs.
nukvė̃žti. nukvė́žti.

1. sunykti, sudžiūti, suskursti; nusmurgti: [Augymės nuo drėgmės] tujau savo jaunybėj randas ligotos, negalinčios ir nukvėžusios. Vaisiai daug nukentės ir bus nukvėžusiais. Pakilo miškas pūslėtų, nukvėžusių rankų.
nukvė̃žusiai. Jie. nori, kad derlingai, ne vargingai, ne ligotai ir nevykusiai arba ne nukvėžusiai augtų.

2. nusivadėti, nugaruoti, išdūkti: Yra jis savo dvariuke, kambary, prišlemštame, dvokiančiame kažkokiu keistu raugu nukvėžusio alaus ir degtinės.
pakvė̃žti. sunykti, sudžiūti, sumenkti, uždvėsti: Taip tas tavo vaikas pakvė̃žęs: turbūt serga. Tas tavo paršiliukas pakvė̃žo – nebatsitaisys.
prikvė̃žti. sumenkti, suskursti, uždvėsti: Ale koks išaugęs! Koks pirma buvo prikvė̃žęs.
užkvė̃žti. suskursti, uždvėsti: Kūdikis užkvė̃žęs, t. y. užvargęs, į pilvą suaugęs. Miltų nebuvo, paršeliai užkvė̃žo. Kvėžte užkvė̃žęs (užulžęs) kūdikis. Užkvėžusį paršelį greitai neatkutinsi. Paršeliai nu kiaulės kaip užkvė̃žo, tai ir dabar dar neatkuto. Nelesintas ir užkvėžta.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvė̃žti, </b>-ta, -o. kvė́žti. <span class="explanation">nykti, skursti, menkėti, silpnėti, išsekti: </span> Senis kvėžo, vos vilko kojas. Vargdienės vaikai kvė̃žo, kol užkvėžo (užvarginti paliko). | Žemi namiūkščiai kvėžo ir žvarbo, jau nesididžiavo savo nusmurgusia bajoriška senove. <br/><b>apkvė̃žti</b>. <span class="explanation">sunykti, suskursti, sumenkti, išsekti, uždvėsti: </span> Apkvė̃žęs vaikas, paršilaitis. Jų vaikai yr apkvė̃žę (nu mažo buvo blogai maitinamys), neauga – tokie ir tokie visumet. <br/><b>iškvė̃žti</b>. iškvė́žti. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti gumbuotam, ruplėtam, kreivam; išsikeroti</span>. Tik iškvėžęs ąžuolas, vienu šonu nusvilintas, vis dar išdidžiai tebežaliavo. <br/>2. <span class="explanation">ištižti, suglebti: </span> Jis nieko neveikė, nieko nemokėjo, buvo kažkoks iškvėžęs. <br/><b>nukvė̃žti</b>. nukvė́žti. <br/>1. <span class="explanation">sunykti, sudžiūti, suskursti; nusmurgti: </span> [Augymės nuo drėgmės] tujau savo jaunybėj randas ligotos, negalinčios ir nukvėžusios. Vaisiai daug nukentės ir bus nukvėžusiais. Pakilo miškas pūslėtų, nukvėžusių rankų. <br/><b>nukvė̃žusiai</b>. Jie. nori, kad derlingai, ne vargingai, ne ligotai ir nevykusiai arba ne nukvėžusiai augtų. <br/>2. <span class="explanation">nusivadėti, nugaruoti, išdūkti: </span> Yra jis savo dvariuke, kambary, prišlemštame, dvokiančiame kažkokiu keistu raugu nukvėžusio alaus ir degtinės. <br/><b>pakvė̃žti</b>. <span class="explanation">sunykti, sudžiūti, sumenkti, uždvėsti: </span> Taip tas tavo vaikas pakvė̃žęs: turbūt serga. Tas tavo paršiliukas pakvė̃žo – nebatsitaisys. <br/><b>prikvė̃žti</b>. <span class="explanation">sumenkti, suskursti, uždvėsti: </span> Ale koks išaugęs! Koks pirma buvo prikvė̃žęs. <br/><b>užkvė̃žti</b>. <span class="explanation">suskursti, uždvėsti: </span> Kūdikis užkvė̃žęs, t. y. užvargęs, į pilvą suaugęs. Miltų nebuvo, paršeliai užkvė̃žo. Kvėžte užkvė̃žęs (užulžęs) kūdikis. Užkvėžusį paršelį greitai neatkutinsi. Paršeliai nu kiaulės kaip užkvė̃žo, tai ir dabar dar neatkuto. Nelesintas ir užkvėžta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.