lytė́jimas.
1. → lytėti 1: Vis tebejautė ant savo peties lengvutį lytėjimą.
2. viena iš penkių juslių – odos ir judėjimo pojūčių derinys, gaunamas apčiuopiant daiktus: Lytėjimo nervai. Lytėjimo organas yra ranka su visais savo odos, raumenų ir sąnarių receptoriais. Mokytojas mokė skirti tas spalvas uosle ir lytėjimu. Vyzius, ragavimas, viliasg lytėjimas.
dasilytė́jimas. prisilytėjimas.
palytė́jimas.
1. → palytėti 1: Palytėjimu … pasveikino. Ėmė gyniotis rankomis nuo jo pasilytėjimo.
2. lytėjimas 2: Uoslė, ausis ir palytėjimas – tai jam svarbiausi jausmai.
prisilytė́jimas. → prilytėti. Lapotos krūmokšnių šakos, drėgnos nuo šviežios rasos, glosto jo veidą. Tai pirmas pasveikinimas, pirmas prisilytėjimas tėviškės šaly. Ištekinės pušelės ir grakščiosios eglės laukia giedrios pavasario nakties prisilytėjimo.
susilytė́jimas. → susilytėti: Ir ką gi žmogui gali duoti tie žodžiai, kurie jo atminty neturi jokių didesnių sąsajų, jokių platesnių susilytėjimų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.