nokė́jas, -a. kas nokia, vejasi: Todėlei pavys jus jūsų nokėjai (persekiotojai).
panokė́jas, -a. palikuonis.
pranokė́jas, -a.
1. ankstyvesnis kurios nors srities veikėjas, pirmtakas: Atsisėdo ant sosto savo pranokėjo. Sakos esąs tiektai tarnu o pranokėju jo, kursai turėjo taisyt kelią jam.
2. pirmasis kurios nors srities darbuotojas, pradininkas, pionierius: Jie buvo tos naujosios mūsų raštų srovės lyg pranokėjai.
3. protėvis: Pranokėjų kalba nebe viešnia gal būtų po bajorų dvarus! Didžiai senais laikais žemaičiai, mūsų pranokėjai, buvo stabmeldžiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.