papatekinti

.
tẽkinti (-yti), -ina, -ino.

1. drožti, lyginti, gludinti tam tikru prietaisu; daryti, gaminti ką drožiant, lyginant tam tikru prietaisu: Tekinti daiktai. Tẽkinamosios staklės. Iš geresnių gintaro gabalų meistras tekina karolius, rūkiklius, kandiklius, auskarus. Būd [av] o, i ratus kausto, i ašis tẽkina [kalvėje]. Stalo kojas tẽkina. Stebules brikams tẽkydavo iš skirpsto. Ans dirba, tẽkina tas kalvaratuo nočynas. Tẽkinti [iš medžio] kiaušiniai. Tẽkintasis varžtas. Švaistiklinio guolio ritinėliai tekinami iš plieno. Mokėjo dirbti fortepijonus, tekinti stiklus. Skroblas lengvas tekinti. Jau paukštelė ratus tekina čil čil čil, čil čil čil – bus pavasaris.
tẽkintinai. Liuob tẽkintinai padirbsma medinių spodkelių sviestuo.

2. galąsti tekėlu, aštrinti: Tekinu kirvį. Tekink kirvį ant tekilo. Peilį tẽkina. Tekėlu kirvius tẽkina. Aš tẽkinu peilį. Vyrai, tekinkit kardus, tempkit standžiai kilpines. Tekink aštrųjį kirvelį, šviedrųjį kardelį. Įniršęs jis kardą tekina … ir grumzdams eina per Nemuną. Šitas peilis sunkiai tẽkinas, matyti, kietas.
liežùvį tẽkinti peikti, apkalbėti: Tu vis liežuvį tekini ant jo.
aptẽkinti.

1. apskritai apdrožti, aplyginti tam tikru prietaisu: Ką į stakles įsprausti ir aptẽkinti. Kartais ant tokių stovylų, apatinį ratą sukant koja, nulipdyti indai būdavo ir aptekinami.

2. apgaląsti tekėlu. .
kaĩp aptẽkintas riebus, apvalus, glotnas: Ir sūrių prisdarau, ir sviesto, ir karvės kàp aptẽkytos. Karvė parej [o] kap aptẽkyta (priėdusi) . Paršai kàp aptẽkyti. Žilius arklys kai aptekytas, an nugaros nors žirkles galąsk!
atsitẽkinti. išsigaląsti: Jau aš kirvį gerai pie tekėlą atsitẽkinau.
įtẽkinti. ištekinti
1.
ištẽkinti.

1. tam tikru prietaisu drožiant, lyginant pagaminti, padaryti: An tekarnios rateliui kojukę ar stulpelį ištekinu. tam tikru prietaisu išdrožti: Kad deimantas labiau blizgėtų, jo paviršiuje ištekina daugybę smulkių plokštelių. Deimantinio ištekinimo staklėmis tiksliai ir glotniai ištekinamos skylės ir vidiniai detalių paviršiai. Vidiniai skylių grioveliai ištekinami specialiais įpjovimo peiliais.

2. išgaląsti tekėlu, išaštrinti: Sūnus ištẽkino peilį ant tekėlo. Koks iš tavęs maistra, jei kirvio ištẽkyt nemoki? In tekėlo ištẽkina kirvį, tai aštrus. Ištẽkintas kardas. Tik tu ištẽkyk ma [n] tuos peilius – tie peiliai tei [p] geri. Naujas peilis niekad nebūva ištẽkytas. Kai ištẽkinau peilį, tai ilgai neatšips. Ištẽkinau peilį: galėsi pjaustyti. Mes kirvius išsitẽkinę važiavom kirst. Vedegą išsitẽkini, išsišarpuoji i kerti geldą.
kaĩp ištẽkintas apvalus, dailus: Marės blauzdos dideliai puikios – kaĩp ištẽkintos!
nutẽkinti.

1. tam tikru prietaisu nudrožti, nulyginti; tekinant padaryti: Tekorius nutẽkino tricus (stričkas) prie staklių. Nutẽkink man kotą pjautuvui. Jis moka labai gražiai nutẽkinti įvairių žaislų vaikams. Iš jo. stebules tik nutẽkina, o lentas nepjauna. Teip rankom nepadarysi, kaip mašina nutẽkina. Iš medžio nutẽkina verpstę – vienas galas laibas, ė kitas storas. Ar nutẽkinai stalui koją? Tas staliorius taip gražiai nutẽkino lovos kojos galvelę. Visokių tokių iš medžio kiaušinelių nutẽkins, nudažys. Dailiomis nutekintomis kulkomis papuošta [lova].

2. išgaląsti tekėlu, nuaštrinti: Peilį nutẽkinti.
kaĩp (lýg) nutẽkintas. riebus, apvalus, dailus: Arkliai jų gražūs, kàp nutẽkyti. Tokie gražūs paršai, kaĩp nutẽkyti: dideliai riebūs. Turu du paršus, y [ra] kaĩp nutẽkinti. Tai gražiai nušertos karvės, kàp nutẽkytos! Lūgnų šaknų gavusi karvė kaĩp nutẽkinta, o ir pašaruo skalsiau. Arklys riebus, kaĩp nutẽkintas, net blizga. Riebus šuva – kaĩ nutẽkintas. Kàp nutẽkyta kojytės (gerai tinka apsiavimas) . Mergaitė kaĩp nutẽkyta, nė kript, nė kubulkš. O kokia ji buvo! Galvutė – kaip nutekinta, kakta plati, akys didelės, drąsios. Raudonviršis gražus grybas: lieknas, čiuplus; kepuraitė, kotelis – viskas lyg nutekinta.
patẽkinti.

1. kiek padrožti, palyginti tam tikru prietaisu.

2. pagaląsti, paaštrinti tekėlu: Eik patẽkin' kirvį kalviep. Patẽkyk peilį. Tą kaplį reik patẽkyt. Peiliai nėr kam patẽkint. Supykęs kardą patekino…, kai jis per Nemoną perejo. Tu žinai, kaip tankiai tavo mislis aštriai patekinta ir pašleikta yra. Kirvį pasitekinsiu ir ateisiu.
liežùvį pasitẽkinti pradėti aštriai kalbėti, atsikirsti: Jisai savo liežuvį prieš patį kunigaikštį pasitekino.
papatẽkinti. visus pagaląsti, patekinti: Visa papatẽkino: ir peilius, ir kirvius.
pértekinti. iš naujo tekinti drožiant: Velenas turi būti tiksliai pertekintas ir nušlifuotas.
pratẽkinti.

1. drožiant kiaurai prazulinti.

2. šlituojant padidinti, praplėsti: Pratekinti vidaus angą.
pritẽkinti.

1. tekinant, drožiant pridaryti, prigaminti: Atitinkamų dalių nebuvo, iš pusgatavės pritẽkinti reikėjo.

2. tekėlu išaštrinti: Peiliui ašmenis pritẽkinti.

3. prisitaikyti, prisiderinti: Reikia prie jo prisitẽkint.
sutẽkinti.

1. visus išgaląsti.

2. visiškai sugaląsti, sudilinti tekinant: Sutẽkintas kirvis ar skustuvas netura pečių.

3. nudrožti, nulyginti.
kaĩp sutẽkintas riebus, apvalus, dailus, glotnas: Ale tu, Kazy, savo arklį atganei – vis tiek kàp sutẽkintas.
užtẽkinti. išgaląsti tekėlu: Tik užtẽkino kauptuką, daviau į akmenį – ir gatava.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'papatekinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv