stekénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno
1. kankinti, kamuoti, varginti: Ką nemielaširdingai dovyti, spausti, stekénti. Arklį stekenu.
2. kamuotis, kankintis, vargti: Marti stekenti dar tur tūlam varge. Jauteliai stekeno. Taip ant žemės kol gyvenam, vis varguose tikt stekenam.
3. pjauti, skersti, galabyti: Vauškus savo namams vienragį bulių stekẽna.
4. sunkiai nešti: Vargšas Stonelis, maišą stekędams, mintija vienas. | Kaip bitės medaus nestekena.
įstekénti.
1. įvarginti, nukamuoti.
2. įstengti, pajėgti.
nustekénti.
1. nukamuoti, nuvarginti: Jis visai nustekeñs mus prie darbo. Juk jūs, ponai, mus, būrus, jau taip nustekẽnot, kad paskiaus mums ėst reiks žiurkes irgi pelėdas. Arklį nustekenęs metė ir darbą dirbęs. Nusistekenaũ visai, vos kojas bepavelku. Per visą dieną bėgiodamas nusistekenaũ.
2. papjauti, paskersti, nugalabyti: Bulių nustekénti.
3. šiaip taip nukulti, nudaužyti: Taip po tam, [Dočys] su pačia kelias eiles [javų] nustekẽnęs, vėtyt skubinas.
parstekénti. pareiti, sunkiai nešant, parsivilkti: Vos parstekenaũ namo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.