x
paskutin|is, paskutinė
1. galinis eilėje, po kurio kito nebėra; priešingai pirmutinis: Paskutinis žodžio skiemuo. Sakau tau paskutinį kartą (daugiau nebesakysiu). Mokytis jam paskutiniai metai. Atvyko paskutinę valandą.
2. vienintelis
likęs: paskutinę karvę pardavė. Suvalgė iki paskutinio kąsnelio.
3. prasčiausias, bjauriausias: Barasi paskutiniais žodžiais. Jis paskutinis melagis. Paskutinis darbas per lietų bulves kasti. Čia žemė ne pirmutinė, bet ir ne
paskutinė (vidutiniška).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.