šmìkti, šmiñka, -o.
1. netekti proto: Ko lendi, vaiki, ar šminkì, ar pašminkai, t. y. pablūdai.
2. siausti, išdykauti: Ko čia šminkì, gulėk geriau!
pašmìkti.
1. netekti proto: Ant vaikio sako merga: ar tu pašmìkęs? Pašmìko gatavai – į ką tatai vaikas pasivertė!
2. išdykti, pašėlti: Ot pašmìkęs vaikas – įsilipo į pat medžio viršūnę! Nu ko čia pašmikái (taip įsilinksminai, įsisiautėjai) ?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.