šnabždénti, -ẽna, -ẽno.
1. tyliai, iš lėto šlamėti, šnarėti, šiurenti: Nutilo žmonės, tik medžių lapai iš lėto šnabženo.
2. šnabždinti.
3. šnabždėti 4: Moters, galvas kraipydamos, viena kitai šnabždena. Vyrai ritinį mušė, mergos susėdusios šnabždenosi.
nusišnabždénti šnabždant, šnarant nueiti, nuslinkti: Nusišnabždẽno an to tvarto, tep ir nusišnabždẽno.
pašnabždénti. pašnabždėti 3: Jei kas pašnabždẽna į ausį, tuoj ir išpasakoja. Prisitaikiau jam pašnabždenti apie dėdienės užmanymą (= sumanymą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.