patarimas

tarìmas. tarìmasis. tarìmos.

1. tartis: Garsų tarìmas. Taisyklingas (teisingas), aiškus tarìmas. Aukštaitiškas tarimas. Kleinas balsius suskirstė į ilguosius ir trumpuosius, klasifikavo garsus pagal kalbos padargus, aprašė jų tarimą. Kapsų tarimas yra labiau juk norminamas negu dzūkų.

2. → tarti 2: Tarimas žodžio būt gelbėjęs – neatidarei burnos.

3. → tarti
3. Kiti delegatai atvažiuos tiktai ateinančiosios savaitės pradžioje, kame prasidės tarimos sulyg svarbiausių klausimų. Ne kokio tarìmos nėra (neįmanoma numaldyti): Kroka [vaikas],
i tiek.

4. susitarimas: Klausia, ar negalėčia nueit an tarìmo [dėl vedybų]. Padarėm, kiek sutarta. Nori daugiau, tarkimės iš naujo. – Kokio dar tarimosi? Lyg mes svetimi, nepažįstami.

5. → tarti
6.

6. patarimas 1: Paklausė erelis varnos tarimo. Geras tarimas atkanka rytą.

7. nutarimas 1: Teismo tarìmas. Suvažiavimo tarimas. Kad koksai tarimas daugiam netinka, tad jį atmeta murmėjimu.

8. pritariamoji sutartinės melodija, pritarinys: Pirmoji [giesmių melodijos] dalis vad [inasi] rinkiniu ir ją dainuojančioji vad [inama] rinkėja, antroji vad [inama] tarimu ar patarimu ir ją dainuojančioji vad [inama] tarėja ar patarėja.
aptarìmas. → aptarti.

1. apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių.

2. apibūdinimas.

3. nutarimas, sprendimas.

4. veiklos apribojimas: Vienok ir tai su visokiais aptarimais: nei Romanas, nei tijūnai jo neprivalo kištis į sričius.

5. apkalba, aptartis: Valgymas [šienpjoviams] turi būti maistingas, mėsos užtenkamai, nes čia yra svetimų žmonių, šeimininkei ir visai gryčiai galėtų būti aptarimas. Kunegas Jokūbą už nekaltą aptarimą parčaižė. Aptarimas, apkalbėjimas piktai perkreipia noris pačius geriausius mūsų norus. Nusiuntė vieną iš pasiuntinių su raštu, pilnu melagystės ir aptarimo. Aptarimas, kalbomis apkėlimas.

6. įtarimas, įtartis: Aptarimas krito ant pusbernio, kurį … gaspadorius … savo akimis regėjęs guzikus iš … sermėgos pjaustant. Tą savo aptarimą išpažino, nė vieno iš aptartųjų nelenkdamas.

7. apsirikimas kalbant: Apsitarìmas, parikimas kalboje.
įtarìmas. → įtarti.

1. nepasitikėjimas, įtartis: Priešinimasis gali sukelti įtarimą. Širdin įsiskverbė įtarimas. Jie suėjo į miestą be mažiausio įtarimo, pasiskirstę po du ar tris vyrus. Yra žmonių, kurie visada su įtarimu sutinka naujoves. Įtarimas pasitvirtino. Frankas savo protu turėjo išsklaidyti bet kokį įtarimo šešėlį. Tik kad be rietenų, be barnių, be nereikalingų kits kito įsitarimų!

2. pavadinimas: Tie kapai vadinas dar šiandien, senų dienų įtarimu, kurganais.
ištarìmas. → ištarti.

1. tartis: Aš čia taigoju ištarimą žodžių žemaičių kalbos. Ir žemaičių ištarìmas y [ra] lengvesnis kaip aukštaičių. Savybalsis y ilgasis visados tur pavelktiną ištarimą. Kam čia savo kvaila rašyba gadinti gyvosios kalbos ištarimą? Pasaka … surašyta pagal mūsų kaimiečių ištarimą. Svetimas ištarimas (žodžių kalboje).

2. išraiška: Akyse šitose buvo tiek ištarimo, kad nuo seno žmogaus ir negalėjau laukti.

3. netyčia pasakyti žodžiai: Nė mažiausiu veido krustelėjimu savęs neišdavė, neparodė, kad tas Donato išsitarimas buvo jai malonus. Tas išsitarimas skaudžiai užgavo Tamošių. Mažas išsitarìmas, o kiek piktumo! Del vieno išsitarìmo galėjai [hitlerininkų] būti nuo šeimos atskirtas.

4. pasakymas, posakis: Tas vienas ištarimas reiškia Vasilionį buvus stiprų vyrą ir aukštai mokslingą. Žodžių ir ištarimų buvo jis didį zopostą surinkęs. Pagoniškųjų dievų ištarìmas (orakulas) . Poetiški išsitarimai yra vaizdingi. Išsitarìmas: velnio prisėsta.

5. sprendimas, nutarimas: Sūdžių ištarìmas. Tvirtinti ištarimu ant rašto.
nutarìmas. → nutarti.

1. (teisinis) aktas, priimamas valdžios organų valdymo ir kitais atvejais, sprendimas, potvarkis: Pagal pirmutinį nutarimą paskyrė apgautoją kareivį į marias įmesti. Susirinkimas priėmė nutarìmą. Teismo nutarìmas.

2. susitarimas: Toks nusitarìmas – duoti po rublį.

3. smerkimas, menkinimas, apkalba: O ir dabar dar begirdime nutarimo, pašiepimo, papeikimo žodžių kalbose ir raštuose. Tų nutarimų yra visokių.

4. įtarimas, įtartis.

5. nustatymas: Daboti, kad neapsirikus ligos nutarime ir gydymo būde.

6. pasakymas, posakis: Yra toks nutarimas, jog piktas žmogus ir ant saulės taškus randa.

7. apsimetimas, akių dūmimas: Neva sakosi, kad koją skauda: tai tik toks nutarìmas.
patarìmas. → patarti.

1. nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis: Jie man galėję duoti naudingų patarimų. Klauso išmintingo patarìmo. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas. Ką daryt: vienas vieną patarìmą duoda, kitas kitą. Rudenį, jau baigiant valyti vasarojų, visus nustebina Mackevičiaus patarimas pirktis dalgių. Patarimai kaip tik žirniai nuo sienos atšoksta. Juridinis patarìmas. Gavo aukso patarìmą. Geras patarìmas ir už piningus brangesnis. Geras patarimas – jau pusė darbo. Rudas į apgavimą, o plikas į patarimą. Po darbo patarimas nebereikalingas. Girto patarimais toli nenuvažiuosi.

2. → patarti
2. Ans nė vieno darbelio nedirba be ano pasitarìmo. Pasitarìmas su žmona reikalingas.

3. posėdis, suėjimas, susirinkimas kam aptarti: Pasitarimas buvo visiškai slaptas. Viena žila [galva] daugiau pasitarimuose verta negu dešimtys be ūsų. Sušaukti pasitarìmą. Teismo pasitarìmas. ko aptarti, pasitarti susirinkę žmonės: Pasitarimas priėmė sveikinimą.

4. pritarinėjimas, pataikavimas.

5. tarimas 8: Kartais dainininkė pagiedodavo vieną sutartinės melodiją (pvz, užtarimą), o antros (patarimo) nebeatsimindavo.

6. → patarti 7: Patarimas už dūminę gryčią.
pértarimas.

1. → pertarti
1.

2. → pertarti 5: Galiam palikti kaltais nepartarimu blogai darančių.

3. susikivirčijimas, susipykimas.
pratarìmas. → pratarti.

1. netyčia pasakyti žodžiai, išsitarimas: Šis viršininko prasitarimas kameros gyventojams šiek tiek padėjo susivokti, kas čia vyksta. Aiškėjo dabar ir visokie prasitarimai, kuriuos seniau nebuvo gerai supratusi. Jis už tokius prasitarimus gavo nedėlę kalėjimo.

2. pratarmė, prakalba.

3. pravardė: Zakaūšas, Šmideris – ta ne pavardės, tik pratarìmai.
pritarìmas. → pritarti.

1. sutikimas su kuo, palaikymas: Pritarimas, prietarma. Tekarūnuojas jis geriau su mūsų pritarimu negu prieš mūsų norą. Be tavo pritarimo pakėliau kalaviją, ir pasisekė. Pritarimo šūkiams kiek aprimus, ėmė ryškėti darbininkų giesmės garsai.

2. akompanavimas: Himnas mišriam chorui su orchestro pritarimu.

3. susiderinimas, sutarimas (dirbant ką kartu), darna: Kuliant [spragilais] tas pritarìmas labai svarbus.

4. užstojimas, užtarimas: Bus pritarimas užu mus.

5. posakis, pasakymas, priežodis: Yra bobų pritarìmas: kad žentas būt sotus pautiene i pautienė būt ciela.

6. papildoma mintis, pridūrimas prie kokio pasakymo: Šitokių [žemiškų] daiktų visadai turim melstisi su pritarimu tokiu: jei Dievas nor …, tada jis jų teduodi mumus. O kada meldžiamės duchaunų daiktų Dievo …, tada tokių daiktų be pritarimo turim melsti.

7. prietaras: Pritarìmas yra, kad jeibo prigeria (nuskęsta) žmogus, jis vaikšto (vaidenasi) .
sutarìmas. → sutarti.

1. dviejų ar daugiau asmenų susikalbėjimas dėl ko nors: Tokį sutarimą tarp savęs padarė. Susikalbėjimas, susitarimas. Tarpusavio, savitarpio susitarìmas. Dvišalis susitarìmas. Ilgai užsitęsusios derybos pagaliau pasibaigė susitarimu. Parejau sulig susitarimù gyventi. Vestuvės būdavo pagal susitarìmą – kur jau vietos daugiau. Toks buvo susitarìmas: po dieną pasileist. Kap geras žmogus – atjausdai, be susitarìmo atduodi.

2. nuomonių, pažiūrų, interesų vieningumas, sutapimas: Nuomonių sutarìmas. Jų vyriausieji vadovai yra į didį nesutarimą parėję ir kits kitą pradėjo baisiai išdarkyti. Visi kaip vienas lietuviai vienan balsan retai atsitinkamu sutarimu šaukia: Vilnius – vis tiek Lietuvos širdis, sveika ar ligūsta. Šitaipo stojos nesutarimas dėl jo tarp žmonių. Mislių nesutarìmas.

3. susitariamasis aktas, dokumentas, sutartis: Japonai su kinais padarė sutarimą. Mišką pardavė, o su žmonėm sutarìmą padarė.

4. sugyvenimas, sutikimas, santaika: Gyveno jie kiekvienas sau, be šeimyniškos laimės, be susiklausymo, be sutarimo. Tarpusavio sutarìmas. O žaltiškas anuodums sutarìmas! Nebuvo meilės, nebuvo sutarìmo – kaip galiama buvo gražiai gyvent! Kur nė [ra] sutarìmo, ten pragaras, ne numai. Sutarimas kalnus varto. Sutarimas – geras papratimas. Sutikime gimęs, sutarime miręs.

5. sutartuvės, sužadėtuvės: Jau toksai tų stabmeldžių būdas: mergaitė, piršliams atėjus, slepiasi lig sutarimo.

6. sąskambis, harmonija: Balso, ardančio sutarimą, nėra: visi papratę giedoti. Balsų sutarìmas. Gražus balsų sutarìmas. Giesmės ir muzikos balsai be sutarimo artinosi.

7. susiderinimas ką darant, darna: Sutarimas mušant tiek lengvina kūlimą, kiek maršo griežimas lengvina kareiviams eiseną. Turėjo sutarìmą turėti, o be sutarìmo nėkas nėkur neina [kuliant spragilais]. Pasigirsta šaudymas. Viena papliūpa, paskui kita, dar kita. Ir vis be sutarimo, tarytum bulves aruodan beria. Kas iš to bėgimo, kad nėr sutarimo.
užtarìmas. → užtarti.

1. užstojimas žodžiu ar raštu, palaikymas: Užtarìmo prašyti. Užtarìmas, užstojimas sūde už kitą. Vaikas, kuomet patiria, jog tėvukas ruošiasi jį lupti, tuojau glaudžias prie motinos, ieškodamas užtarimo. Motiną tie tėvo užtarimai kartais erzindavo. Ir užtarimo nėra iš kur laukt, nes ponai jokių įstatymų nepaiso. Par užtarimą Kuršo kunegaikščio Ketlero – išleistu [iš kalėjimo] pagrįžo į Kražius. Graudenu tada, idant pirm visų daiktų daryti būtų užtarimai, maldos, prašymai, dėkavojimai už visus žmones.

2. dainavimas antru balsu, antrinimas: Lietuvių liaudies dainos dainuojamos su užtarimu.

3. pagrindinė sutartinės melodija ir žodžiai, rinkinys.

4. priežastis: Ažutarimas.

5. pratarmė, prakalba. .



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'patarimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x