vienódinti (-yti), -ina, -ino. víenodinti; daryti vienodą: Je, būs čia vienodi, kiek víenodino, a suvienodino? Redaguodamas Jablonskis [A. Juškos] žodyno kalbą, užrašytą daug kur to krašto tarme, kur buvo rinkta, vienodino ir artino prie vakarų aukštaičių tarmės. Buvo sudaromos specialios komisijos iš gerai lietuvių kalbą mokančių pastorių, kurie redaguodavo raštus, vienodindavo tų raštų kalbą. Kartais tos [politikos] sąlygos kelias gimines ar tautas gali sujungti į vieną valstybės kūną, ir tų giminių kalba turės artėti, vienodintis.
apvienódinti. padaryti vienodesnį: J. Jablonskis… ėmėsi tenkinti tą didį poreikį – … aptvarkytos, apvienodintos terminologijos poreikį.
išvienódinti.
1. padaryti vienodą arba panašų į ką. .
2. pasidaryti vientisam: Ilgai minkyt nereikia, tik paminkai, ka išsivienódytų tešla.
pavienódinti.
1. padaryti kiek vienodesnį, vienodą: Žinai, kiek te jau įsimaišei, keli te išeina bakanai, tai kaip ir pavienódini ir tą tašlą. Liaudies dainų kalba tuo metu buvo dainininkų… nugludinta, išpuoselėta ir tam tikra prasme pavienodinta.
suvienódinti. suvíenodinti.
1. padaryti vienodą, panašų į ką: Rašybą suvienódinti. Dabar visi žmonės suvienodinti. Paskutinėje autorinėje romano laidoje Vienuolis suvienodino daugelį leksinių ir gramatinių lyčių. Sistemiška, tiksli, suvienodinta, taisyklinga terminija. Nesuvienodinta tarminių pavyzdžių transkripcija. Suvienodinti atlyginimą. Susivienódinti kalbą. Susvienodis miške medžiai ir žali lapeliai, susvienodis tarp mūsų meilingi žodeliai.
2. pasidaryti lygiam. Alksnių žievėms nudarytas gijas reik sukišti į verdantį šarmą, tumet spalva susivíenodina.
3. suderinti: Tokiais nesuvienodytais parėdais in bažnyčią eit aš nesvožinau, sarmata man būt buvus. Asmens ir skaičiaus formos vadinasi tarinio su veiksniu derinimo formos, nes tarinys jomis susivienodina su veiksniu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.