x
pelk|ė
1. nuolat šlapia žemė, dažnai su durpių klodu: Pelkė liumpsi, burbuliuoja. Išėjo į pelkę spanguoliauti.
2. žem. klanas, balutė: pelkės kieme - matyt, lijo. Į pelkę mesti (be naudos išleisti). Kad tave
pelkės (keikiant). Pelkė žino (nežinia).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.