pervežėjas

.
vežė́jas (-is. -us), -a. -à. vežė̃jas.

1. kas verčiasi keleivių ar krovinių vežiojimu: Miestų profesiniai vežėjai turėjo lengvus keleivinius vienkinkius v [ežimus] su pastatomu odiniu ar brezentiniu uždangalu keleiviams apsaugoti nuo lietaus. Mane atiduoda globoti vienam giminaičiui, pas ponus tarnaujančiam vežėju. Anas Vilniuj buvo vežė́ju. Tada šitie [mėšlo] vežėjaĩ, kad būt plūgų, būt padėję art. Pradžioj į pamokas važiuodavo su vežėju, paskui su savo račiukais. Kitąsyk vienas ponas turėjo labai gudrą vežėją. Kažin kur toli skambėjo vežėjo varpelis. Aš už vežėją važiuosiu. Vežėjai maustė arkliams abrakines avižų, dangstė juos gūniomis ir patys su pavilgos tarbelėmis slinko pas kirtėjus prie artimiausių ugniakurų. Ir pasogą duosim: du bėru žirgeliu, margą karietėlę, jauną vežėjėlį. Kokie ratai, toks vežėjas. Kiti metai, kiti ratai, kiti vežėjai.

2. kas veža ką: Ledas lūžo i rogės su tuo varpu nuskendo, o tie vežė́jai spėjo nulakstyt. Anas nuolatinis grietinės vežė́jas. Tie [nuotakos] vežėjaĩ atatraukia nuometą. Verk, skrynelė, verk, margoji, vežėjėlę išleisdama. | Sėsk į juodą laivelį, į mano vežėjėlį.

3. kas išveždina, tremia, trėmikas: Visi vežėjaĩ skundėjai gyvena kaip ponai. Vežė́jams i plaukas nu galvos nenukrito, i pensijas visi gauna. Nuvažiuojam, žiūrom vežė́jus.
išvežė́jas, -a. kas išveža: Žiemą į karčemą sugužėdavo medkirčiai, sielininkai ir rąstų išvežėjai.
pavežė́jas, -a. kas paveža.
parvežė́jas, -a. parvežėjỹs, -ė̃. kas parveža: Ne arielkos, ne parvežėjų̃.
pérvežėjas, -a. pervežė̃jas. parvežė̃jas. kas perveža: Siuntėjas paveda pervežėjui išduoti krovinį.
privežė́jas, -a. kas priveža: Čia nėra nuolatinio [pašarų] privežė́jo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vežė́jas</b> (-is. -us), -a. -à. vežė̃jas. <br/>1. <span class="explanation">kas verčiasi keleivių ar krovinių vežiojimu: </span> Miestų profesiniai vežėjai turėjo lengvus keleivinius vienkinkius v [ežimus] su pastatomu odiniu ar brezentiniu uždangalu keleiviams apsaugoti nuo lietaus. Mane atiduoda globoti vienam giminaičiui, pas ponus tarnaujančiam vežėju. Anas Vilniuj buvo vežė́ju. Tada šitie [mėšlo] vežėjaĩ, kad būt plūgų, būt padėję art. Pradžioj į pamokas važiuodavo su vežėju, paskui su savo račiukais. Kitąsyk vienas ponas turėjo labai gudrą vežėją. Kažin kur toli skambėjo vežėjo varpelis. Aš už vežėją važiuosiu. Vežėjai maustė arkliams abrakines avižų, dangstė juos gūniomis ir patys su pavilgos tarbelėmis slinko pas kirtėjus prie artimiausių ugniakurų. Ir pasogą duosim: du bėru žirgeliu, margą karietėlę, jauną vežėjėlį. Kokie ratai, toks vežėjas. Kiti metai, kiti ratai, kiti vežėjai. <br/>2. <span class="explanation">kas veža ką: </span> Ledas lūžo i rogės su tuo varpu nuskendo, o tie vežė́jai spėjo nulakstyt. Anas nuolatinis grietinės vežė́jas. Tie [nuotakos] vežėjaĩ atatraukia nuometą. Verk, skrynelė, verk, margoji, vežėjėlę išleisdama. | Sėsk į juodą laivelį, į mano vežėjėlį. <br/>3. <span class="explanation">kas išveždina, tremia, trėmikas: </span> Visi vežėjaĩ skundėjai gyvena kaip ponai. Vežė́jams i plaukas nu galvos nenukrito, i pensijas visi gauna. Nuvažiuojam, žiūrom vežė́jus. <br/><b>išvežė́jas, </b>-a. <span class="explanation">kas išveža: </span> Žiemą į karčemą sugužėdavo medkirčiai, sielininkai ir rąstų išvežėjai. <br/><b>pavežė́jas, </b>-a. <span class="explanation">kas paveža. </span> <br/><b>parvežė́jas, </b>-a. parvežėjỹs, -ė̃. <span class="explanation">kas parveža: </span> Ne arielkos, ne parvežėjų̃. <br/><b>pérvežėjas, </b>-a. pervežė̃jas. parvežė̃jas. <span class="explanation">kas perveža: </span> Siuntėjas paveda pervežėjui išduoti krovinį. <br/><b>privežė́jas, </b>-a. <span class="explanation">kas priveža: </span> Čia nėra nuolatinio [pašarų] privežė́jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.