x
plepė|ti, plepa, plepėjo
1. daug ir be reikalo šnekėti: Plepėti niekus. Pati nežino, ką plepa.
2. pasakoti ką nereikalinga: Jis man čia plepėjo visokių naujienų.
3. šnek. su garsu virti, kunkuliuoti: Plepa košė.
plepėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.