x
pralenk|ti, pralenkia, pralenkė
1. pavijus praeiti, prabėgti ar pravažiuoti pro šalį: Bepigu raišą pralenkti
2. prk. pasirodyti pranašesniam, viršyti: Nepralenkiamo grožio menas. pralenkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.