prastin|ti, prastina, prastino
1. daryti prastą, bloginti: Prastinti valgį.
2. daryti prastą, nesudėtingą: Prastinti valdymo aparatą.
3. mat. dalyti skaitiklį ir vardiklį iš bendro daliklio: Trupmeną prastinti sngr.: Ši trupmena
prastinasi. prastinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.