pritrenk|ti, pritrenkia, pritrenkė
1. smūgiu apsvaiginti ar sužaloti: Jį pritrenkė arklys (spirdamas). sngr.: Labai prisitrenkiau krisdamas iš medžio.
2. prk. sukelti staigų nemalonų jausmą: Ta žinia mane
pritrenkė. pritrenkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.