ramumas

ramùmas. → ramus:

1. Ežero ramumas akyse buvo sudrumstas.

2. Par tą ramùmą i užsisėdėjo (ilgai nepradėjo vaikščioti) . Tai žalumas žolelės, tai ramumas jautelių. Iš didelio ramùmo juoktis pradėjo drūtai.

3. Ramumas neapsakomas, net ausys cypia. Bus blogai, veselninkai girti neduos mums ramumo. Užburia, būdavo, tave vakaro ramumėliu. Graži diena darbu, naktis ramumu.

4. Vaiką tura, ramùmo nebė [ra]. Parvažiavo numie ans, nėkur nėr ramùmo. Girtas pareina namo ir neduoda draugei (šeimai) ramùmo. Kai ištekėjau, vaikai sirgo – neturėjau ramùmo. Noras regėti svetimus kraštus nedavė man ramumo. Sąžinės ramumas atstos visas žemės gėrybes. Lyg tarytum ramùmas teip dūšion intslinko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko. Sapnų be kančios ir ramumo saldaus taip alksta pavargėliai žmonės. Jis visada išlaiko dvasinį ramumą. Ramùmas sielos yra įgaminamas pačiu tikėjimu. Duokite man šventą ramumėlį, man Baltramiejus gana geras gaspadorius. Nėra ramùmo (neramūs laikai), niekas negali žinot, kaip bus. Ramumas peni, nesutikimas naikina.

5. Čia va savo daržely man visas ramùmas. Aš nesuprantu, koks te ramùmas žmogui kito proca gyvent. Argi ramùmas, kad reikia prašyti duonos? Sodas – didžiausias ramùmas. Namai iš vidaus ramùmo neturi. Prapuolo visas oro ramùmas. Ramùmas vakaro! Ramus vakaras pavasarėlio, kvepia sodeliai, daug ramumėlio.

6. Kas tau za ramùmas, kad tu giedi atskėlęs? Kur eina, te gieda: ramumè prapuolęs. Ė ramùmas svieto! Visas ramùmas iš degtinės. Gieda paukšteliai iš ramumelio, kvepia sodeliai iš gardumelio. Oi būdavo, būdavo iš mūsų šilelio didžiausio patogumo, gražaus ramumė̃lio! O džiaugsmas ir ramumas bus tau, ir daug džiaugsis iš jo gimimo.

7. → ramus 9: Indėsiu pečiuj, kiek apramės. – Ai, menkas tę ramùmas!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ramùmas</b>. → ramus: <br/>1. Ežero ramumas akyse buvo sudrumstas. <br/>2. Par tą ramùmą i užsisėdėjo <span class="explanation"> (ilgai nepradėjo vaikščioti) </span>. Tai žalumas žolelės, tai ramumas jautelių. Iš didelio ramùmo juoktis pradėjo drūtai. <br/>3. Ramumas neapsakomas, net ausys cypia. Bus blogai, veselninkai girti neduos mums ramumo. Užburia, būdavo, tave vakaro ramumėliu. Graži diena darbu, naktis ramumu. <br/>4. Vaiką tura, ramùmo nebė [ra]. Parvažiavo numie ans, nėkur nėr ramùmo. Girtas pareina namo ir neduoda draugei <span class="explanation"> (šeimai) </span> ramùmo. Kai ištekėjau, vaikai sirgo – neturėjau ramùmo. Noras regėti svetimus kraštus nedavė man ramumo. Sąžinės ramumas atstos visas žemės gėrybes. Lyg tarytum ramùmas teip dūšion intslinko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko. Sapnų be kančios ir ramumo saldaus taip alksta pavargėliai žmonės. Jis visada išlaiko dvasinį ramumą. Ramùmas sielos yra įgaminamas pačiu tikėjimu. Duokite man šventą ramumėlį, man Baltramiejus gana geras gaspadorius. Nėra ramùmo <span class="explanation"> (neramūs laikai), </span> niekas negali žinot, kaip bus. Ramumas peni, nesutikimas naikina. <br/>5. Čia va savo daržely man visas ramùmas. Aš nesuprantu, koks te ramùmas žmogui kito proca gyvent. Argi ramùmas, kad reikia prašyti duonos? Sodas – didžiausias ramùmas. Namai iš vidaus ramùmo neturi. Prapuolo visas oro ramùmas. Ramùmas vakaro! Ramus vakaras pavasarėlio, kvepia sodeliai, daug ramumėlio. <br/>6. Kas tau za ramùmas, kad tu giedi atskėlęs? Kur eina, te gieda: ramumè prapuolęs. Ė ramùmas svieto! Visas ramùmas iš degtinės. Gieda paukšteliai iš ramumelio, kvepia sodeliai iš gardumelio. Oi būdavo, būdavo iš mūsų šilelio didžiausio patogumo, gražaus ramumė̃lio! O džiaugsmas ir ramumas bus tau, ir daug džiaugsis iš jo gimimo. <br/>7. → ramus 9: Indėsiu pečiuj, kiek apramės. – Ai, menkas tę ramùmas!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.