razsvirti
svìrti, svỹra (-sta. svir̃na. svỹrna), -o.
1. žemyn linkti, svertis: Savo svaru svìrsta pilna varpa. Ta liepa svìro svìro in tą upeluką. Šakos svìrsta svìrsta šermukšnio nuo sunkumo. Patalai svỹrna ant žemės i muno kojas spauda. Strazdas giesmininkas lizdą susikrauna aukštoje eglėje, beveik ten, kur kankorėžių karūnos svyra. Obuoliai auga, šakelės svỹra. Jis toli, tikrai! Ten, kur palei kelią svyra jovarai. Sunkios varpos sviro žemyn, žadėjo gerą derlių. Jau galva visai svỹra, nebematau, nė ką dirbu, laikas miegot. Man rankelės tirpsta, man galvelė svirsta. Svìro, linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė. Tai visai stov ant svirtinõs; ant parvirtimo, apvirtimo. O šiandie pražilus galva tau svyra nuo švino minčių. Kas metas vis svirnì, svirnì (mažėja jėgos) . Ponų pilvai svirsta į šakumus (labai nutukę) .
2. į vieną pusę linkti, krypti: Seniukas nepaeina in kojų: atsistoja – stripi stripi ir svỹra šonan. Prikelia, pasodina jį. ant patalo, o tas į kitą šoną svirsta, negalėdamas akių pramerkti. Vanduo vis kilo, laivas vis daugiau sviro ant šono. Iš žirgužio svirau, už ievužės stvėriau. Svarčiai svỹra ant dešinės pusės.
3. leistis: Saulė svìro į vakarus. Ir štai jau baigiasi diena, jau saulė svyra už kalnų. Saulė sviro vakarop, artėdama prie medžių viršūnių.
4. eiti, slinkti kuria linkme, krypti: Į katrą pusę dabar svìrste? Išsibaro i svìrsta numie kaip ožka bliaudama. Debesiai šįmet vis daugiau į aną pusę svỹra. Žemaičiai apsiautė jus (juos) nu visų pusių ir svirdamys jau šen, jau ten ant savo greitais žirgais daugybes vokyčių vilyčiomis ir akstimis paklojo.
5. artėti prie kokios ribos, eiti į pabaigą.: Diena jau sviro į saulėlydį. Žiema sviro į galą. Ot, kai tu būsi toks kaip aš, kai tavo metai pradės svirti į saulėlydžius, kai pradėsi vysti kai šienas, tada išgirsi.
6. turėti palinkimą, potraukį į ką: Bet aš juoba svirstąs ant nedoro nekaip ant pasidauginimo dorybė [je]. jausti palankumą, simpatiją kam: Ji visa savo prigimtimi sviro į jauniklį. krypti, klostytis (įvykiams) kuria linkme: Vytenis svirstančią jau Lietuvos ūkę į prapultį savo drąsybe ir gudrybe pritūrėjo. Idant neregėtų. amžinos prapulties, ant savęs svyrančios.
rañkos svỹra neturi noro, jėgų (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta. Rankos svyra. Imuosi darbo – rañkos svỹra.
širdìs svỹra (į ką). In tave vieną širdis mano svirtų ir atsilsėtų.
apsvìrti
1. daug būti ko svyrančių (pvz, obuolių): Svirus apsvìrus obelis, o gardūs oboliai!
2. apgaubti svyrant: Antakiai sunkiai apsvìro akis. Vidurin vazos tokių aukštų primerkta [gėlių],
o iš šonų baltos apsvìrę.
atsvìrti. atsisverti: Aš kelsuos – neatsvìrk, neišvirsk su visu zoslanu. Ale štai vartai atsviro, o ir jis į vandenį įpuolė.
įsvìrti.
1. nulinkti, įsileisti: Matos iš tolo: įsvìro svirtis šulnin, vadinas, kruta kas nors apie namus. išaugti, išdribti: Įsvìrusi buvo votis ant kojos.
2. įvarginti svoriu: [Jonukas] jai buvo skaudžiai įsviręs. Išliek drąsiai savo širdį, tai nebįsvirs tau par viršų su pakantrumu nešiot, kas žadėta.
išsvìrti. kam nulinkti svyrant: Žalios mano rūtytėlės, puikiai žydi lelijėlės į šalis išsvirę.
nusvìrti.
1. nusileisti, nulinkti žemyn: Nusvìrę šakos nuo uogų. Viena tik obeliūtė, ale nusvìrus nusvìrus (tiek obuolių) ! Obels šakos nusvìrusios – pilnos obuolių. Rugių visos varpos nusvìrusios. Žiedais nusvirę visos šakelės. Jų. ilgos nulinkusios šakos nusvirusios ligi pat žemės. Mano nusilpusi galva nusviro ant baltos pagalvės. Jis pakelia akis į dangų, nusvirę ant pražiotos burnos ūsai ima drebėti. Veizdėkig o antai žemyniu nusvirus ana šventa galva jo. Eš nusvirau iki grunto kalnų. O ten, užu kaimo sodybų, kur platūs žaliuoja laukai, nusviro iš oro beribių skaisčios vaivorykštės sparnai. Pilna varpa visada nusvìrusi, o tuščia – galvą pakėlusi. nutįsti: Nusvirę nuo aukso ir sidabro kišeniai. Neįtempta virvė labai nusvìro per vidurį. Ubago pautai nusvìrę.
2. nukrypti, nulinkti į vieną pusę: Nusvìro vežimo galas. Pamačiusi šunis, ji užšoko ant nusvirusio uolos gabalo. Iš už kerčios per nusvirusio stogo palaką vis jis prisiderindavo per kiaurą dieną sekti, kaip rieda saulė. Nusvirau aš į vargingą savo guolį kaip žmogus, kuriam vis tiek gyvent ar mirti. Pamatysime, katra pusė svarstyklių nusvirs žemyn.
3. nusikarti: Koja nuo lovos nusviro. Kadaravo nusvirusi pėda. Žalias sijonas, į vieną šoną nusviręs, velkasi dulkes keldamas.
4. nueiti, nuslinkti: Jau ta debesis ant Šakių nuėjo, nusvìro. Praskydo oras, į vakarus nusviro pabalęs mėnuo.
5. palinkti: Tokiuo atveju aš nusvirsiu į socializmą. krypti kuria linkme: Nuomonės skyrėsi kuone per pusę ir galiausiai nusvìro į vieną šalį.
6. nurimti, sumažėti: Pasenus nusvirsta visi pasiutimai.
galvà nusvìro mirė, krito: Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš diemantų pina.
pasvìrti.
1. palinkti žemyn: Kai [linų] galviukės tos pasvỹra ir ima žvangėt, tad raudavom. Anas. te visas pasvìręs. Tas medis, aukščiau už kitus išaugęs, buvo pasviręs į pietus. Kad pušų metūgės pasvyra, nulinksta, laikas miežius sėti. Galvytė pasvìrus [vaiko],
visas toks silpnas, ant kojyčių nepastovi. Ir beklausydamas jo, pasvirau ant veido žemėspi.
2. pavirsti į šoną: Ejau, ant lovą pasviraũ, tai teip mėlynę didelę įsidėjau. Nuo lentos pasviraũ i puoliau. Vežimas pasvìro į vieną pusę. Jau svyra, pasviro, tuoj visai nusvirs. Merginos, pasvirdamos kas taktas į vieną ir į kitą pusę, supa skareles. Nuosėdinės uolienos klostosi horizontaliais arba labai mažai pasvirusiais sluoksniais. Trijerio pasviręs cilindras. Pasviraũ, pašlijau kai marių nendrelė. Kaip ana grobė už puodelio, puodelis pasvìro i apvirto. Pasviręs krumplys. Ir dienos rūškanos pasviro prie našlaitėlių durų. Nes kaip noris viernas pasvirs, niekad nupult negali.
3. pakrypti, pasislinkti, pasisukti: Saulė jau gerokai buvo pasvirusi į vakarus, ir jos spinduliai šliaužė pažemiu. Įkypai vakarop pasvirusi saulė nuo išgiedrėjusio dangaus taip maloniai glosto skruostą.
4. priartėti prie kokios ribos.; Dienos pasviro į rudenį, – gerves padangėj girdėjau.
5. turėti potraukį, palinkimą į ką: Žmogus iš prigimimo savo ant blogo pasviręs. jausti palankumą, simpatizuoti: Lietuvininkų bajorai pasviro į lenkų pusę. pakrypti kokia nors linkme. Mano pažiūros dėl tamstos džentelmeniškumo smarkiai pasviro. Sostas jau subiro ir gyvenimas pasviro. Net patsai Kukis, tų kalbų beklausydamas, pasviro ir ėmė manyti, ar ne geriau būtų sūnui nesipriešinus.
parsvìrti.
1. parvirsti, parpulti: Riškui pasakoti pabaigus, atgal dusliai ant pagalvių parsviro. Parsvirau ant veido mano.
2. pareiti sverdėjant.
pérsvirti.
1. persisverti per ką: Vaikas persviro per tvorą ir nukrito ant žemės. Pársviro par rankas ir mirė.
2. pakrypti: Vežimas šieno pársviro į tą pusę.
3. perkopti, pereiti, perlėkti per ką, leidžiantis žemyn: Par stogą pársviro kaukas ir pražuvo. | Saulė jau gerai buvo parsvirusi par dvyleka.
4. peržengti. Par pusę amžiaus pársvirusi, reik nebdirbti. Par septyniasdešimt penkius metus esu jau pársvirusi.
per kótą pérsvirti pasenėti: Pilnų metų i par kótą pársvirusi. Vaikis par kótą pársviręs ir nebgauna žmonos.
prisvìrti. svyrant prie ko prilinkti.
razsvìrti. nulinkti į šalis: Razsvìrę stovi šakos obolių (labai daug) .
susvìrti.
1. daugeliui linkstant susmukti: Pupelės susvìrę, ant žemės sugriuvę.
2. sulinkti: Tada jis apkabino stalo koją ir žemai susviro žemėn.
3. imti blogai veikti, susilpnėti: Bet mano ir galva tokia susvìrus. | Aš susvìrus ant minčių – mano silpna atmintis.
užsvìrti.
1. žemyn ant ko nusileisti, užlinkti: Ant upės užsvirę medžiai. Visa garbė pasaulio užsvìro ant gyvatos kūno žmogaus. Svirtis sviro ant vartelių, užsisviro ant rūtelių.
2. užkristi: Drybso skara (skepeta) ant galvos, užsvirusi ant akių. Dažnai stropiajam klausytojui užsvirdavo blakstienos, nulinkdavo galvikė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.