razvažinėti
važinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. važiuoti:
1. Trečioj dienoj sapnuoju, kad karietoj važinė́ju. Pri muno augimo su dviračiais pradėjo važinė́ti. Vyras važinė́jąs su rateliais, kojom nepaeina. Su motoriuku važinė́jo, tai buvo prisimušęs. An daikto dirbt lengviau kap važinė́t. Pernai kunigas važinėjo, šiemet vėžės žymu. Pryšu pryšais su mašynoms važinė́jas daba. Daba visur [galima] važinė́ties su keleivinėms, autobusai dabar eina ir eina. Daug sniego, labai sunku par mišką važinėt. Par mišką tiesiai tebėra tie keliai, ale tiktai dabar nelabai kas bevažinė́ja. Šituo keliuku niekas gi čia nevažinė́ja, menkas čia kelias. | Važinė́j [o] kap kuriej ir jaučiais. Ar tie arkliai buvo parinkti, nežinau, tai karvėm važinė́jo. Stipras, tu matai, judošius, da ir arklį pasikinko, ir važinė́ja. Bais mėgėjas arkliais važinė́t. Jis važinė́davo arkliais dirbt tenai lydymuosen. Su baltu arkliu važinė́jai, tai ir pražilai. Važinė́jom su arkliais ir kasėm kelius. | Jonas važinė́ja su akėčiom po lauką. Su bliukiu važinė́davo: mušdavo i bliukiu, šukuodavo [linus]. Pasakius teisybę, nė to rublio nebuvo važinė́ti. Seniau prie žemei dirbom prisirišę, neteko važinė́t [traukiniu],
arkliuku nuvažiuodavom. dirbti kokį važiuojamą darbą: Aš mašinisto padėjėju važinė́jau. Sūnus šoferium važinė́ja, močia kaip ir in patalo guli. Ans šoperiu Telšiūs važinė́jas.
2. Svetimuos miškuos malkų pirktų važinė́jo. Mes patys važinė́jom pirkt Lietuvon [pigesnių prekių]. Ant! Smalininks … per kiemus pamažu važinė́dams kirkina ratą. Abu tebevažinė́ja iš namų, – neina internatan. Tevažinė́ [ja] iš namų į tą darbą, o kitur gyvędamas da pradės gert. Pirmiau važinė́jom Alytun, ar parduot ką vežėm, ar pirkt. Visi važinė́j [o] duonos pirkt [miestan]. Važinė́ja mokslan visi vaikai. Sumala ben kelius maišus, kad nereikt tankiai važinė́t. Neimk tokios pačios, kataro myli (= mėgsta) kermošiuosen važinė́t. Dvi dienas abu Panevėžin važinė́jom. Šita net iš Daugų darban važinė́ja. Važinė́jom Druskinykan, čia dauges žmonių, geriau perka. Iš Pravieniškių važinė̃s dviračiu. Negali jie važinėti kur ir kada nori, net išvažiuoti į kitą apskritį. Nereikia važinė́t už marių, idant ižpildytumbei prisakymą Viešpaties. Ans į Beržorą nemėgo važinė́ties, teip kad jau atlaidai. Jaunas kunigas … beveik kas mielą dieną prie ligonių važinėjosi. Aš vakar dienelę mieste važinė́jau. Po miestelį važinėčiau, aukso žiedus pirkinėčiau. Patogiai įsitaisęs taksi gerą pusdienį važinėju po miestą. Ko ten po visokius pasubinius važinė́ties?! Po jomarkus, po turgus nemėgėja važinė́ties. Už septynių kilometrų važinė́jo ir išdirbinėjo ledus (lydimus) ir sėjo. Ka nori dieną pabūt [svečiuose],
trys dienos išeina važinė́t. Važinė [ja] u dieną, važinė [ja] u naktį, išvažinė [ja] u visus kelelius. Kokiu keliu pusę metų važinėja, pusę metų vaikščioja?. Tiktai jau tolie važinė́ties, penki kilometrai.
3. Geležinės vėžės jau dabar ant viso šito kelio paklotos ir prikaltos, o jau dabar ir bandoma su gariniais vežimais šen ir ten važinėti. Kadai da važinė́jo in medinių ašių. Važinė́jami pavalkai. Ratai važinė́sis be arklių, lakios paukščiai be sparnų. Nevažinė́ja gi čionai autobusai.
4. važiuoti 2: Mes paršų mažų važinė́jom pirkt. Ką darei vakar? – Medžian važinė́jau. Kana važinė́jai? – Gardinan važinė́jau. Jy Lenkijon važinė́j [o] popiežiaus paregėt. Vakar važinė́jau aliejaus spaust.
5. lankytis važiuojant: Važinė́ [jo] važinė́ [jo] par daktarais i vis tiek tokia pati. Važinė́jo važinė́jo an daktarus, ale nieko nepadėjo. Pri senių kas čia benora važinė́ti. O kogi ana čia sėdėt, kad vaikai nevažinė̃t – eit miestan. Trys karaliai dar neseniai važinė́jo, gal penketas metų atgal. Piršliai važinė́ja pas ją, bet labiai renkas. Žydai tai važinė́davo, skūreles pirkdavo. Tie vengriai tai pagal kaimus važinė́davo. Gudrieji broliai važinėdavo po vestuves, po vakarėlius. Anie buvo artimai, anie liuob važinė́sias vieni pas kitus. Jau daba cigonų nevažinė́jas teip. Buvau graži, septyniolektus užkliudžiau, piršliai pradėjo važinė́ties. Ans po senius, po bobas važinė́jas. Jau priš Užgavėnes i pradės važinė́ties ūkininkai piemenų. dalyvauti važiuojant: Nugi tik aš važinė́jau da jam per brolius. Da tik piemenė, o jau keliose vestuvėse važinė́jo. Tik jis nelabai turi laiko, vis važinėja piršliais.
6. vis kitoje vietoje, pervažiuojant dirbti: O tas su mašina važinė́davo pas bagotesnius [kulti]. Koks stambesnis ūkinykas nuspirkdavo [kuliamąją],
važinė́davo pakaimiais. Matai, čia kuldamas važinė́juos visur.
7. pramogai važiuoti: Važinė́davom, būdavo, su arkliais po laukais, sakydavo: reikia važinė́t [per Ažugavas],
tai geri metai bus. Reik per Užgavėnes važinė́t, tai linai gerai auga. Pasidariau medinį dviratį, net važinė́jom nuo kalnų dviese. Pasikinkius žirgužėlį sau bevažinė́si. Užugavėnės, tai jau važiavai važinė́tis. Ažugavose važinė́josi. Prigulę vaikų, lig vakaru [i],
būdavo, važinė́jams par Ažugavėnias. Kas jiemi. – tik važinėtis, duotis. Labai nesvažinėk dviračiu, ba būsi mažutis. O ana liuob su dviračiu važinė́sias. Juk nė karto dar nėr važinėjęsis.
8. važioti 1: Ans važinė́jo pašarus, i viskas su arkliais. Važinė́jo važinė́jo ją i šę, i tę, i atgriebė. | Einu į miestą i važinė́ju vaikus su rateliais.
9. važiuoti 4: Su kartele vaikai [po ežerą] an laivo važinė́ja. Aš mokėjau važinė́t ir laivu, ir eldija. Vis tana šonan važinė́jau, anta Nemano. Dabar mat važinė́ja su laivu, tai, žinai, išbaido [žuvis]. Man prisėjo po didelius vėjus važinė́t [laivu]. Burbuliukai važinė́ [ja] – būs ilgas lytus. | Pats jaunis sūnus Ventspily gyvena, po jūrą važinė́ja (dirba laive) . Kitur javų laukai vandenyje mirkso, per priėjusius javus su laivais važinėjas. Kai atvažiuoja sūnus, tai važinė́jas an ežero. Krimta [lašai]:
tujau daros pumpuriukai i važinė́jas ant [v] andens.
10. važiuoti
7. Tėvas neleida ant aroplanu važinė́ties. Važinė́jas sau žmonys padangiais.
11. važiuoti 8: Tep tep važinė́ja viršuj [krankliai]. Tokie balionai, cepelinai ant oro kad anie ten važinė́jas! Tie debesys važinė́jas – būs a lytaus, a ko. Važinėjas balti stambi debesys: bočiai važinė́jas, sako.
12. važiuoti 9: An gaidžio raitas važinė́ja Tvardauskas.
13. važiuoti 14: Da vienas arklys buvo suvis nevažinė́tas. Gera kumelė, penkių metų jau buvo, da nevažinė́ta, be jokio naravo, tik bailių žandų. Nevažinė́ta, nemokyta [kumelaitė],
tokis te arklys. Vesiu žirgelį dar nemokytą, nevažinėtą.
14. važiuoti 15: Ė kelio blogumas: važinė́ta suvažinė́ta. Vingiuotas, seniai jau nebevažinėjamas keliukas vedė į slėną pakrantę. | Laitą klaimo prikloja šitų galvenų, tai tada davai su ruliu važinė́t. Ant važinė́to kelio žolė neauga.
15. važiuoti 16: Moma važinė́jo anam valgymą kalėjiman.
16. važiuoti 17: Vyrai kap sueina, važinė́j [o] an šlypkių. Peilis – nors nuogu užpakaliu važinė́k (neaštrus) . Žiemą liūbam su ragelėms kiaurai važinė́siavos vedu. Išeisma liūb an kalno važinė́ties su mediniais klumpiais. Katrie ragelių netura, tie nu kalno subinšliauža važinė́jas. Būdavo, einam važinė́tis su rogėm didžiausiom. šliaužyti: Šuva jau nebe lojo, o kriokte kriokė, niekaip neatsiplėšdamas nuo grandinės, kuri važinėjo stangria vielos pyne. Sriubos lėkštė važinėja po stalą nuo borto iki borto. Kad tu važinė́tai pilvu! Kad tu važinėtai an šlunkų! Žiema vasara važinė́ja ir važinė́ja.
17. stumdyti, tampyti: Ką čia mes važinė́sim tuos daiktus iš kampo į kampą. Vaikai, nevažinė́kiat kačiuką, tuojau pradės triesti.
per nósį važinė́ti išnaudoti, stumdyti: Išsikrapštysime iš jo kišenės. Man jis nevažinės taip per nosį.
apvažinė́ti.
1. apvažiuoti
1.
2. apvažiuoti 4: Senolis liuob sakyties, kad ans jaunas pusę svieto apvažinė́jęs. Apvažinė́ [ja] [korespondentai],
apmato i praneša. Apvažinė́jau ir aš pasaulį. Kermošius apvažinė́davom ir pėsčios aplėkdavom. Sulygom, ka apvažinė́tų visas įvairiąsias vietas. Apvažinė́j [o] visur, rado [pirkti]. Ir jis pats ne kartą yra apvažinėjęs šį kraštą savo vežimėlyje. Kol apsivažinė́si po malūnus, verčiau malkiam grūdus par kilbasinę mašiną. Visą Rosiją apsivažinė́jau, i gyva.
3. apvažiuoti 5: Aš sirgau penkelius metus, visus daktarus a [p] važinė́jau. Dar po švenčių kilsiu ir apvažinė́siu visus gimines.
4. apvežioti: Ir mane visur apvažinė́jo ir išrodė. Aš tą mamą visur apsivažinė́jau, i niekas nepadėjo.
5. pravažinėti 3: Kada pirmą rozą apvažinėja arklį, tai, sugrįžus namopi, jį muša su riebaluotu samčiu, tada būva arklys riebus. Neapvažinė́tas.
6. bent kiek padėvėti važinėjant: Apvažinė́ti ratai, o prašo kaip už naujus. Dviratis jau gerokai apvažinė́tas. Kap apsvažinė́ja kuoleliai, geriau akėt [medinėmis akėčiomis].
7. važinėjant aptrinti, suplūkti: Tę jau apvažinė́ta, galima privažiuot. Kelias apvažinėtas, tai slidu. Augo paaugo da du berželiai, kataras augo prie kelelio, to šaknelės apvažinėtos.
atvažinė́ti.
1. atvažiuoti 2: Pernai atvažinė́j [o] anas mūsip. Tai nemirštì Švendubrės, atvažinė́ji? Sūnus dažnai atvažinė́ja, mačija mamai. Atvažinė́ja čia ančių mušt, pavaikščiot. Atvažinė́ja vaikai in ją. Buvo pradėję atvažinė́t tokie tolimesni giminės.
2. atvažiuoti 2: Seniai mačiau – kol neatvažinė́ji? Jis atvažinė́jo kiemuosna čionai. Regi – atvažinė́ja boba Avidėnuosa. Atvažinė́k, tavę lauksiu. Mergutos atvažinė́ja jop apsdairytie.
3. užtektinai važinėti: Davaliai atvažinėjau, nusbodo vis ant ratų. Atvažinė́tos dienos – reiks mirt. Tai atsivažinė́ji traukiniu i tu. Aš tai atsivažinė́jau šią vasarą.
4. atvežioti.
5. atvažiuoti 4: Atvažinė́j [o] pievon, su čaikomi pievosna.
6. atlikti važiavimo prievolę: Negi už visus stuikas atvažinė́si.
davažinė́ti. vis važiuoti: Kiek gali davažinė́t Varėnon senas. Apsiryzavau ryzais ir tris dienas davažinė́jau, kol kapus aptaisiau žiemos metu, kad tiej enkavedistai nesuprastų, iš kur aš. Nedavažinė́tas, netikęs velnias.
įvažinė́ti.
1. įvažiuoti 1: Kluoniena, kur kluonan invažinė́ja.
2. važinėjant suplūkti, sukietinti: Kaimynas įvažinė́ja visus kelius. Kelias yra didesnis, invažinė́tas. Kelias invažinė́tas, bet sniego šonuose [daug]. Insvažinė́ [jo] kelias.
3. įpratinti važiuoti: Įvažinė́ti arklį. Koks arklys kai išsiranda, tai negalima ir įvažinėt. Jaunutį arklį reikia gražiai invažinė́t. Įsivažinė́jęs arklys nepaklysta.
4. įvažiuoti 8: Kad mašinų detalės prisiderintų viena prie kitos, mašinos įvažinėjamos. Prieš derliaus nuėmimo pradžią kombainas įvažinėjamas.
5. įsismaginti važinėtis: Vaikai išleisti oran kaip įsivažinė́jo ragelėmis, kad nebenori eit vidun.
6. važiuojant įvarginti.
7. važinėjant uždirbti: Ir man yr pinigų įvažinėta.
išvažinė́ti.
1. išvažiuoti 2: Kaip baigė čia mokslus, i visi išvažinė́jo. Išvažinė́jo vaikai, nė vieno nebėr. Jau svečiai visi išsivažinė́jo. Vyrai miškan išvažinėjo. Svečiai, tai pamatę, išvažinėjo namon. O to pono vaikai išvažinė́ję buvo jau kitosna karalystėsna. Visi lenkai išvažinė́ję Lenkijoj. Išsivažinė́ję dar̃ visur jaunimas. Nūnai iškriko visas sodžius, išsivažinė́j [o] kas kur. Kiek čia žmonių yra išsivažinė́jusi. būti ištremtam: Už pliauškėjimą kiek žmonių prapuolė, po Sibirus išsivažinė́jo.
2. rengtis išvažiuoti: Aš tada išvažinė́jau darban. Mes jau išvažinė́jom namo, tai labai skubinau. Duktė ižvažinė́ja, reikia bulbių pakasinėt. Kai išvažinė́ja kitan galan [per vestuves],
vištas vagia ir kitus daiktus.
3. išvažiuoti 2: Kap išvažinė́jom, palikom šešetą avelių ir šešetą kiaulių. Kas pirks, kap išvažinė́sit. Pernai tuo metu aš Vilniun išvažinė́jau.
4. kurį laiką važinėti: Išvažinė́ti visus metus. Išvažinė́t visą dieną negãli [negėręs],
nebus šoferis. Visą mėnesį išsivažinė́jau į Raudėnus parsirišti [žaizdos]. kurį laiką vairuoti: Septyniolika metų išvažinė́tas, dilęs i sudilęs.
5. daug kartų važinėti: Kelias buvo gerai žinomas, šimtus kartų išvažinėtas.
6. daug važinėti: Keliai užpustyti – išvažinė́ji, iššąli, arklius privargini [veždamas malkas].
7. apvažiuoti, apkeliauti daugelį vietų: Visus doktorius išvažinė́ [jo],
i niekas nemačijo. Su svotu išvažinė́j [o] visas selas. Žmonys išvažinė́ [ja] plačių plačiai. Išvažinė́jo visur, niekur nerado tokios gražios. Išvažinėjau visas karalystes, ir netiko man niekur mergaitė. Tėvas buvo atvažiavęs, ko čia išsivažinė́s, ko vargs?! Svetaunas žmogus – visur po svietą išsivažinė́jęs. apvežioti po daugelį vietų: Vaikus visur išvažinė́ [ja],
aprodo, anie pragudrės.
8. kurį laiką čiužinėti: Insikišam medžiuokliais, išsivažinė́jam kiek dienos stoja [ant ledo].
9. išvažiuoti 10: Su gelžiniais ratais neleisdavo važiuoti į pievas, ka neišvažinė́tum. Išvažinė́ta dirvos. Keliai buvo labai išvažinė́ti. Tę tai negerai eit, grubu, išvažinė́ta. Toji jau rogėm išvažinė́ta (susiraukšlėjusi) . Veidas išvažinė́tas, kur čia begyvensi. važinėjant sugadinti: Stebulę išvažinė́ti. Palikai mane siratą, kaip išvažinė́tą ratą. Išvažinė́tas ratas.
10. važinėjant sukietinti, suplūkti: Sunkus kelias, tebėr neišvažinė́tas. Kelias buvo nors ir gerokai duobėtas, bet išvažinėtas, platus ir kietas.
11. įpratinti (arklį) važiuoti: Arklys geras, bet tik da neišvažinė́tas. Reik išvažinė́ti arklius, kad eiklesni būtų.
12. važinėjant išgabenti: Kareiviai visus arklius išvažinė́jo.
13. važinėjant išleisti: Reikia išvažinė́t pinigus. Išvažiuo [ja],
visus piningus išsivažinė́ [ja] i parmauna.
14. išlandžioti, išvarpyti: Obūlai kirmėti, kirmėlių išvažinė́ti. ariant padaryti, išarti: Su tokia žagrute išvažinė́jo vagas, o paskui kaupėm.
paišvažinė́ti. visiems išvažiuoti: Iš namų paišvažinė́jam. Išsipardav [ė],
paišvažinė́j [o] visi.
nuvažinė́ti.
1. važiuojant išsiskirstyti: Vyrai, nenuvažinė́kit, užeikit, užkąsit, pasikalbėsim.
2. nuvažiuoti 3: Ar dažnai nuvažinė́jat in Kauną? Aš galiu nuvažinė́ti kelias dienas gėles svadinti. Kur čia mes seni žmonės nuvažinė́sma.
3. nuvažiuoti 3: Vičvisi nuvažinė́j [o] akmenų vežiot in kelio.
4. važinėjant sudarkyti, sugadinti: Nuvažinė́ [ja] kiemą traktorius. Per karą nuvažinė́jo laukus, vienos vėžės buvo. važinėjant nudilinti: Nuvažinė́ti ratlankiai. važinėjant nuslidinti: Baisiai nuvažinė́tas rogių kelias – slidus.
5. važinėjant suplūkti: Kelias vasarą dulkinas, žiemą lygus kaip stalas, slidus ir nuvažinėtas. | Teip nuvažinė́ja sniego aukštai kaip tie gluosniai.
6. važinėjant nupjauti: Paprašysiu kaimyną, ir nuvažinė̃s man tas avižėles su mašina bežiūrint.
7. nuvažiuoti 7: Teip greit arklelį nuvažinė́jo, o koks strainas buvo. Dvidešimt metų tu, o kaip tave gyvenimas nuvažinėjo. Kur vaikų yr, tai mažus šuniukus tūjau nuvažinė́s. Buvo arklys, ale nusivažinė́jo. Nusivažinė́jęs kaip žydo arklys. važinėjant sugesti, sudilti: Taip važinėjantys i nusivažinė́ [ja] tos mašinelės; kas ten – blėkelė!
8. važinėjant nugabenti: Paskui nuvažinė́siu po vieną, po kitą.
pavažinė́ti.
1. kiek važinėti: Pavažinėjo, paieškojo sau pačios, negali išsirinkti.
2. galėti važinėti. . Jei [bilietų] toks brangis, nepasivažinė́si, neturėsi ko ėsti.
3. kurį laiką važinėti: Mėnasį pavažinė́jo in močią, paki sirgo.
4. kiek pakeliauti: Visur pavažinė̃s, gerai, kad gali išvažiuot. Kai jau Amerikoj pavažinė́jęs buvo, tai pinigo turėjo. Per atostogas pavažinėsiu po gimines. Anie išvažiavo teip pasivažinė́dami [po ekskursijas].
5. kiek paplaukioti: Su laivu pavažinė́jo po ežerą. Sumanė abudu ant marių pavažinė́t. Ateik pas mumis, pasivažinė́siam su luge.
6. kiek paskraidyti: Pasivažinė́t orlaiviu pasinorėj [o].
7. pramogai pavėžinti, pavežti: Pavažinė́k vaiką rateliūse, gal greičiau užmigs. Išeikit, broliukai, bent vienas, pavažinėsiu rateliais. Liekariukui ragana liepė pavažinėti tą vaiką. Sėsk ratuos, pavažinėsiu!. Norėtųs kur išvažiuot pasivažinė́t, al kad mes darbų pririšti. Būlo, ažnet rogelėm, klabučiais basi pasivažinė́jam. Važiuosim pasivažinė́t. Jei nori, kad linai gerai augtų, per Užgavėnes reikia pasivažinėt.
8. kiek važinėti dirbant: Kai pavažinė́jo po girias, tai tik kojos kadaruoja. Metus pavažinė́jo prikabinėtoju ir sako: sunku. Pavažinė́jo su nuodais – nė vieno svėrio nebėra. Akėčiomis laukų nepavažinėsi, duonos neturėsi. kiek pavaryti arklį (iš vienos vietos į kitą): Kai mėšlą veš, tai Jonas turės pavažinė́t.
9. ištremti: Pavažinė́j [o] žmones po kari. Buvau pasvažinė́tas, kiek buvau, nepražuvau. Anie yr pasivažinė́ję, stipri ūkininkai buvo. Kam liežuvis panižo, pasivažinė́jo už dyką.
10. kiek suplūkti važinėjant: Bet jau pavažinė́tas tas kelias, galima važiuot.
11. padėvėti važinėjant: Biškį ratus pavažinė́jo ir pardavė. Pirkom pavažinė́tą mašiną. [Brička] jau buvo pavažinėta ir iš mados išėjusi. Pavažinė́tą mašinelę i pigiaus gal nupirkti. Mašiną te gal kokią pavažinė́tą pirks.
parvažinė́ti.
1. parvažiuoti 1: Mergaitė kas šeštadienį parvažinė́ja namo. Parvažinėdamas į tėviškę, Antaną susitikdavau jau kaip gerą bičiulį.
2. parvažiuoti 1: Mokytojas parvažinė́j [o] pas seserį. Nebuvo vakaran mašinos, parvažinė́j [o] taksiuku.
3. parvažiuoti 2: Parvažinė́jo namiepi iž Lenkijos, te būna. Jis buvo viršinykas, kelisroz parvažinė́j [o] iž Lietuvos [į lenkų okupuotą tėviškę].
4. važinėjant nuvarginti: Su ta giria visus arklius parvažinė́jom. Tavo šyvus žirgelius parvažinėjo.
5. važinėjant sudėvėti.
paparvažinė́ti. parvažinėti 2: Svietas paparvažinė́jo iš bažnyčios.
pérvažinėti.
1. pervažiuoti 1: Pérvažinėj [o] tep per upę, tilto nebuvo. Aš pérvažin [ėj] au po Vilnių kiekkart.
2. pervažiuoti 7: Pérvažinėjau aš tą vežimą par ilgą važinėjimą. Traktoriai pársivažinė [ja],
o žmogaus širdis tiek laiko.
3. pervažiuoti 8: Tavo žirgus bėrūnėlius pati pervažinėj [o].
pravažinė́ti
1. pravažiuoti
3. Su Grase išvažiavo prasivažinėti. Apsirgo pati, paprašė ana pakinkyt arklius prasivažinėt.
2. pravažiuoti 5: Su mašinoms plačiausius kelius par laukus visur pravažinė́ [ja]. Pravažinė́jo pakluonėj kelią ir važiuoja, kas užmislijęs. Gal pravažinė̃s kokį keliuką – dangu gi neišlips jie! Kelias pravažinė́tas. Neturėdamas tam tikro kalbos mokslo pagrindo, Jaunius lengvai iškrypo iš mokslo pravažinėtų vėžių. Dabar prasivažinė́ja keliai, tai jau visur galima išeit ir išvažiuot. Pats vėžas prasvažinė́k, kitų nelaukęs.
3. pravažiuoti 6: Jauną ašvienį pravažinė́k. Kumelius pravažinė́ja, kad nešioja an vadelių [per Užgavėnes]. Kap suauga arklys, tai būtinai pravažinė́ja [per Užgavėnes] kaimo jaunimas. Arklį pravažinė́ji, būdavo, ir gauni kelius litus. Reikės pravažinė́t kumelys. Nenorėk, kad tokio iširos da arkliai būtų gerai pravažinė́ti. Tavo šyvus žirgužėlius su kitais pravažinėjo. Mašina dabar jau buvo pravažinėta, tai galėjau leisti po 60 – 70 kilometrų per valandą. Pirmąkart pravažinė́dami savo mašiną nuvažiavom paršų pirkt. Reiks prašyti brolio mašiną pirma pravažinė́ti.
4. praleisti laiką važinėjant: Tėvas taip veltuo ir pravažinė́jo visą dieną. Tiek dienų pravažinė́jau! Pravažinėjo Girdvainis visą rudenį. Kiek aš pravažinėjau su karalium, tokios jau nemačiau gražios kaip ta saulės duktė.
5. išleisti kelionėms: Visus pinigus pravažinė́jau. Par vasarą daug piningų pravažinė́jau. | Mes važiojom, telyčią (parduotos telyčios pinigus) pravažinė́jom, – daktaras negydis be nieko. Važinėdami daug pinigų prasivažinė́jom.
privažinė́ti
1. daug kur nuvažiuoti, užtektinai važiuoti: Kiek privažinė́ta, [būta] visokių kelionių. Prisejo gi per darbais privažinė́t. Privažinė́ [ja] u po Lietuvą, visa ko regė [ja] u. Mano visur privažinė́ta. Labai patiko [ekskursijoje],
prisižiūrėjom, prisivažinė́jom.
2. dažnai atvažiuoti ar nuvažiuoti: Kur tu privažinė́si tiek toli darban. Vaikai tura savo vaikus, vargus, ar anie pri tavęs privažinė́s. Kurgi te privažinė̃s daktarai. Gana privažinė́jau mediniais [ratais] miškan. Aš toli gyvenu, negalėčiau dažnai privažinė́t. Balčikonis tai prisvažinė́j [o] pas mumi. Mana martelė prisvažinė́jo daktarop.
3. daug kur vežioti: Tas vyras visur ją privažinė́jo.
4. važinėjant įsigyti, įsitaisyti: Važinėjo važinėjo ir privažinė́jo tris šimtus skolos. Važinėjo Latvijon ir prisivažinėjo latvioką.
5. važinėjant suplūkti: Privažinė̃s sniegą, bus geras kelias. Kol viešiakelio neprivažinė́ja, žvyrius kojas bado. Privažinėtais keliais lengvai čiuožė rogės. suakėti: Po kartą privažinė́jo. važinėjant sutrinti, sutrypti: Man labai nesikenčia – privažinė́tų yr dobilų, ataduok man, aš susitvarkysiu.
6. prisičiužinėti: Su čiūžėm kad prisvažinė́jom!
razvažinė́ti. išvažinėti 1: Vaikai razvažinė̃s svietan.
suvažinė́ti
1. nuvažiuoti kur ir sugrįžti: Jau jis suvažinė́jo kelegą. Žiemą trumpa dienos, dvejų vėžių nesuvažinė́si. Jei gerai sarčiai bėgs, tai suvažinė́siu viena diena. Vilniun suvažinė́t – reikėj [o] centnerį grūdų parduot. Lydon savažinė́jau ketriskart. Kad žinotau, aš pats suvažinė́tau te pažiūrėt. Vieną kartą suvažinėjęs atsisakiau nuo tarnystės. Savažinė́j [o] pas dukterį ir sūnų. Arklys buvo tik kermošiun suvažinė́t. Dvyleka medinių tekinių išeina, kol į Rygą suvažinė́ [ja]. Šiandien turgų suvažinėjau visiškai be reikalo. Veždami rugius, lig pietų suvažinė́jam keturis kartus ant lauką. Tokį kelį kol suvažinė́si, i vakaras ateis. Karalius su karaliene suvažinėjo kelionę sveiki. Kol suvažinė́sias, suvargsias.
2. važiuojant susirinkti, susivažiuoti iš visur: Tai kai [p] jūs dabar visi susivažinė́jot? Ižg visų šalių suvažinėjos ir suėjos ant parašo.
3. važiuojant partrenkti, užmušti: Par aguonos krislą būt suvažinė́ję [vaiką]. Pastaiko, kad ima ir sveiką suvažinė́ja. Dviračiu žąsuką suvažinė́jo. Tu mano šunelį suvažinėjai. Nelįsk kaip varlė po ratais, – suvažinės. Daržinė [je] velnias mamą suvažinė́ [jo]. Kad mano toj sveikata, nesuvažinė́t nei arklys (toks sveikas) . Susivažinė́jo jaunas vyras su traktoriu. sužeisti: Suvažinėjo šun [iui] kojas. važinėjant sudaužyti: O jis pasikinkė ketvertą arklių in bričką, atvažiav [o] an rinkos, suvažinėjo jai visus tuos puodus.
4. per keletą kartų suvežti: Šieną suvežti, suvažinė́ti.
5. važinėjant susirinkti: Pervažiavęs per ūlyčias vis da susvažinė́siu grūdų duonai.
6. važinėjant sukietinti, suplūkti: Kelias geras, suvažinė́tas. Grumtai kai plytos – suvažinė́ta buvo [žemė]. Iš žiemos suvažinėti keliai. Palaukim, iki keliai susivažinė̃s. važinėjant išgadinti: Suvažinė́ta pieva, nėr kas šienauna. Nepaspėjai nuspjaut, ir suvažinė́ja pievas, veždami šieną. Čia tai susivažinė́ja žolė.
7. važinėjant apdirbti: Lig pusdienėlio ir suvažinė́jau aš tuos pūdymus.
8. važinėjant nuvarginti, nukankinti: Tas vėjavaikis paėmė ir suvažinė́jo gerą arklį. Vieną arklį, kitą suvažinė́jo, sulakstė paėmęs iš žmonių. Kadaste buvo geras arklys, ale dar̃ jau suvažinė́tas. Gailis, mergele, gailis man tave, aš suvažinėjau žirgelį, važinėdamas in tave. Buvo arkliukas nieko, ale susivažinė́jo.
9. važinėjant sudėvėti: Dviratį jau visai suvažinė́jau. Aš keturis suvažinėjau dviračius, buvau važiuotoja, oi! Čia jau senas balnelis, suvažinė́jo kiti. Su tais šliperiais visai suvažinėjau šlajas. | Mano leidimas labai suvažinė́tas (daug kartų su juo važiuota) . Mašina ir ta susivažinė́ja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.