x
rikiuot|ė
1. sustatyta, surikiuota žmonių, paprastai kareivių, taip pat kovos mašinų eilė: Stovi kareiviai rikiuotėje. Žygio, kautynių rikiuotė Tankinė, skleistinė rikiuotė rikiuotės sparnas. Suiro visa rikiuotė
2.
išsirikiavimas: Mokosi rikiuotės prk.: Išeiti iš rikiuotės (nustoti veikti, sugesti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.