rìkterti, -i (-ia, -na), -ėjo.
1. rikterėti: Rìkterė [jo],
kad virsta medžias. Anas rìkterėj [o]:
– Ką tu dirbi? Rìkterk, kad sustot. Trečiąroz kap paklausė, visi rìkterėj [o],
kad zgoda. šaukiant subarti: Jei paskreipė an šoną [jaučias],
tai an jo rìkteri, ir jis žino.
2. smarkiai uždainuoti, užtraukti: Sustoję kad rìkterė [jo] m dainą, net visi laukai suskambėjo. Rikterkim „Kur bėga Šešupė“.
3. sukaukti. Užgirdo – traukinys kap rìkterėj [o].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.