x
rūd|ys dgs.
1. ruda metalų oksidavimosi medžiaga: Rūdys ėda geležį. Peilis rūdimis apsitraukęs.
2. biol. augalų liga, sukeliama įvairių grybų, kurių rudos sporos pasklinda pažeistose vietose: Ant
kviečių, avižų rūdys puolė. Serbentųr.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.