.
ruliaĩ (pyлi).
1. toks gavėnios valgis iš pasūdytu vandeniu apipiltų svogūnų, sėmenų aliejaus ir trupintos duonos: Ruliùs valgo žmonės gavėnioj. Vaikai valgo ruliùs. Moma, padaryk man rulių̃! Eina skersas, kai rulių privalgęs.
2. duonienė, mutinys, mekerys, garmutė: Prie pėtnyčios gerai ir ruliaĩ. Rulių̃ valgiau, tai ir nenoriu. Būdavo, verpia verpia bobos, ažsigeidžia valgyt – sako, reikia pasdaryt rulių̃: andeda giros, duonos, ir gerai, ir gardu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.