ruoplys
ruoplỹs. rúoplis. ruõplis. ruplys:
1. Jauno berželio y [ra] žievė, o seno – rúoplis. Beržo ruoplius nukapok nu kamėno ir gerk pavirinęs nu drugio. Dėk koją ant ruoplio, paskui ant kito – ir įlipsi į beržą. Beržo ruoplỹs gerai dega. Beržo rúopliai – geros anglys. Rúoplius nešiaus, į kalvę eidamas. Ruopliai akmens anglis pavaduoja. Kalvis įmetė kelis ruoplius – tūjau pasidarė kaitri ugnis.
2. Ruoplis gali būti ir padrykėlis beržas, ir vilnėnas, ir raibuliuotas. Ruõplio beržo matarijolas prastesnis. Reikia aštraus abliaus tą ruõplį nuabliuoti. Iš beržo rúoplio dirbo armatas, o uosio lunkais apvaržydavo. Pasidirbinau klumpius su padais iš rúoplio beržo. Ką anos. nebus kaitrios – beržo rúoplį suskaldžiau. Iš ruoplio beržo pasidariau pypkę. Liepa beržus rúoplius deginti. Ne rúoplio beržo nesaldi sula. Nurumbo ranka kaip beržas ruoplỹs. Patol vargšas [ritinis] negavo atilsio, pakol neparsprogo. O buvo padirbtas iš ruoplio beržo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.