x
savyb|ė
1. savita, išskirtinė, būdingoji ypatybė: Jis turi daug gerų savybių. savybės apibūdina daiktą. savybės kilmininkas (gram.). Neatskiriama materijos savybė yra judėjimas.
2. tarm. artimi santykiai,
giminystė: savybėje (savųjų tarpe) susitarsime. Ką čia savybėje sužiūrėsi, kas kam skolingas. Suėjo į savybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.