seil|ė paprastai dgs. liaukų gaminamas burnoje ar snukyje skystis, vilgantis maistą: seilių liaukos. seilės driekiasi, varva, teka, bėga. Seilė iki žemės. Ant seilės užeiti (į galvą minčiai ateiti). seiles ryti
(varvinti) (ko labai norėti; tykoti) seil|ius, seilė dkt. kam nuolat bėga seilės, kas apsiseilėjęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.