x
sker|sti, skerdžia, skerdė
1. pjauti (ppr. kiaulę): Kiaulę, paršą skerdžia. skerdžiamasis peilis. Žviegia kaip kiaulė skerdžiama.
2. prk. žudyti (žmones): Margiris su liūto stiprybe skerdė priešus. sngr. skerdėjas,
skerdėja dkt. skerdikas, skerdikė dkt. skerdimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.