skubrùmas. → skubrus:
1. Skubrùmo dar pakanka – skubrus, kad ką gi! Jis buvo gražus vyras, sveikas ir pilnas skubrumo.
2. Jis nemėgo nei skubrumo, nei stovėjimo vietoje. Jis vieną strėlą po kitos su neaprašomu skubrumu iššauja.
3. Tuomet bitys tame naujame rėme dirbs teip pat ir su tokiu skubrumu kaip pryšakiniuose rėmuose. Gatavi buvo jo pamojimams su greičiausiu skubrumu klausyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.