.
slaunùs, -ì.
1. plačiai žinomas, garsus, žymus: O kad buvo jaunas, žiūrėk, koks slaunùs kavalierius buvo. Slaunùs Rygos miestelis. Lygius laukelius pėsčia pareisiu, par slaũnų upelį plaukte parplauksiu. Paklausykit seni jauni: ta dainiuška yra slauni. Tu, ąžuolėli, slaunùs medeli, kokios gražios tavo šakelės.
2. turintis gerą vardą, visų gerbiamas: Žmogus slaunùs, kurs tur gerą slavą. Neslaunì dukrelė be rūtų kvietkelės.
slaunù. Oi, slaunu gražu žalnierėlium būti.
slaũniai. Pažiūrėk dukrelės: ar gražiai parėdyta, ar slaũniai pasodyta. Tai slauniai neša rūtų vainikėlį.
3. puikus, šaunus: Veliuonos vyrai – slaũnūs kavalieriai. Slaunùs paukštelis tas žvirblelis.
4. vertingas, gražus: Tatai slauni žagrelė, reiks jau vogt kumelė. Slaunèsnios drobelės tankiai austos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.