slidùmas. slydùmas. → slidus:
1. O slidumas buvo ledo – kaip stiklas. Tai slidùmas – kaip ant muilo! Tako slidùmas – lygiai palėta! Slidùmas – paneštie kojų negalima. Slidùmas tai Dieve saugok! Nepaeinu slidumù – matai, palėjo. Aš tokiu slidumù ėjau i nepuoliau. Slydumẽlis – slydinėju kaip kokia karvė! Pastatė žirgą stiklinėj stonioj, paguldė mergą pūkų perynoj: nestovi žirgas vienu slidumu, neguli merga vienu šiltumu. Kai užeina slidumaĩ, niekur neinu.
2. Reik tuos kantaplius padėt – baisus slidumė̃lis. Slydùmuo ašies reik patepti. Žirnius duodi, kuli kuli, net pūslės atsiranda – matai, neturi slidùmo. Ans. jau nebturėjo tokio gero slydùmo, stambiūsiūse mekanizmūse tik ans betiko.
3. laikas, kai slidu: Kur tavo protas tokiam slidumè nekaustytu arkliu važiuot! Par tokį slydùmą nejo mašinos.
4. → slidus 4: Ir tas pinigo slidumėlis dabar? Kiek bespaudi, beprilaikai, žiūrėk, vėl tarp pirštų tarytum nė būti nebuvęs.
5. linkimas į bloga, nepastovumas: Žmogus pri silpnasties ir savo slidumo visados tur pamačią Dievo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.