slop|ti, slopsta, slopo
1. trokšti trūkstant oro: Visi slopo nuo dūmų.
2. gesti: Žarijos slopsta. prk.: Kai kurios pramonės šakos slopsta.
3. darytis dusliam, negirdimam: Žmonių balsai ėmė slopti
4. mažėti jėgai,
smarkumui, silpti veiklumui: slopsta jėgos, polėkiai, pyktis. slopsta virpesiai, spinduliavimas.
5. prk. labai norėti (ppr. gerti): Arkliai slopsta gerti. slopimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.